-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2019 12 02

Vyriausybė išsigando didelio protesto? VU jaučiasi apgautas ir neišsižada planų jį surengti

Streikas buvo viena iš priežasčių, kodėl Vyriausybė pagaliau įsipareigojo jau kitąmet didinti švietimo bendruomenės darbo užmokestį, sako Švietimo ir mokslo profsąjungos lyderis Egidijus Milešinas. Tačiau ne visiems šių įsipareigojimų gana – Vilniaus universitetas (VU) ir toliau žada rengti protestus.
„Diplomas už Ačių“ akimirka
Protesto akcija / Arno Strumilos / 15min nuotr.

Pirmadienį švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius bei keturių profsąjungų – Švietimo ir mokslo, „Solidarumo“, „Sandraugos“ ir Aukštųjų mokyklų susivienijimo – atstovai pasirašė atnaujintą švietimo šakos kolektyvinę sutartį.

Sutarties projektas nebuvo judinamas nuo spalio 1 dienos – nuo tada jos nepalaimino nei Finansų ministerija, nei Vyriausybė. Tačiau praėjus dviems mėnesiams viskas pasikeitė – atsirado papildomi daugiau kaip 40 mln. eurų perskirsčius skaičius biudžeto projekto eilutėse, „švietimiečių“ reikalavimus planuojama realizuoti visa apimtimi. Tad kas pasikeitė?

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Pirmadienį švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius bei keturių profsąjungų – Švietimo ir mokslo, „Solidarumo“, „Sandraugos“ ir Aukštųjų mokyklų susivienijimo – atstovai pasirašė atnaujintą švietimo šakos kolektyvinę sutartį
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Pirmadienį švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius bei keturių profsąjungų – Švietimo ir mokslo, „Solidarumo“, „Sandraugos“ ir Aukštųjų mokyklų susivienijimo – atstovai pasirašė atnaujintą švietimo šakos kolektyvinę sutartį

Streikavo apie 6 tūkst. pedagogų

E.Milešinas įsitikinęs, kad suveikė dvi valandas praėjusią savaitę trukęs kai kurių mokytojų, darželių auklėtojų ir dėstytojų streikas.

„Mes manom, kad taip – streikas buvo vienas iš tų žingsnių. Galbūt jie (Vyriausybė – 15min) bandė pasimatuoti, pasižiūrėti, kokį mes turime palaikymą ir kokia esame jėga. Streikas įvyko dideliu mastu, lyginant su tuo, kas vykę anksčiau. Matyt, tai Vyriausybei buvo signalas“, – 15min komentavo jis.

Streikas įvyko dideliu mastu, lyginant su tuo, kas vykę anksčiau.

Praėjusiais metais pedagogų streikas vyko kitos – Andriaus Navicko vadovaujamos – profsąjungos iniciatyva, jame dalyvavo apie 100 ugdymo įstaigų darbuotojai. Derybos persikėlė į Švietimo ministerijos patalpas ir truko daugiau nei mėnesį. Protesto metu pareigų neteko švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Šįmet įspėjamojo streiko metu nedirbo apie 65 proc. Švietimo ir mokslo profsąjungos narių, nurodė E.Milešinas, tai yra, apie 6 tūkst. pedagogų iš beveik 400 švietimo įstaigų.

„Buvo paminėta, kad bus apie 80 proc., pas mus streikavo 65 proc., bet tai yra didelis skaičius“, – pasakojo jis, pridurdamas, kad, be to, streikavo ir Aukštųjų mokyklų susivienijimo profsąjungos nariai.

E.Milešinas patikino, kad streiko, pasirašius sutartį, nebus, o dvi valandas nedirbę pedagogai finansiškai nenukentės.

„Buvo susitarta užbaigti streiko procedūras – mes nutraukiame streiką ir viena iš susitarimo sąlygų yra, kad už tas dvi valandas bus apmokėta. Papildomų pinigų čia nereikės, nes tie pinigai numatyti“, – teigė jis.

Jaučiasi išdurti

Tačiau Vilniaus universitetas (VU) protestų neatsisako. Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos vadovė, iniciatyvinės grupės „Paskutinis prioritetas“ narė Rūta Žiliukaitė pirmadienį pasirašytą sutartį pavadino gėdinga kelių profesinių sąjungų kapituliacija, padariusia milžinišką žalą visai akademinei bendruomenei, dėl kurios mokslas bus įstumtas į nebeįveikiamą atsilikimą.

„Tebūnie – mąstome realistiškai. Valstybė žadėjo 10 proc., koks rezultatas? 10 proc. nuo rugsėjo? Tai visiškas išsityčiojimas. Išdūrė ir laimingi išėjo“, – 15min komentavo ji.

VU, kartu su Nacionaliniu vėžio institutu, Lietuvių kalbos institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutu ir kitomis institucijomis, be kitų reikalavimų prašė kitąmet auginti neakademinio personalo darbo užmokestį, dėstytojų algas didinti bent 20 proc.

Tačiau pirmadienį profsąjungos su Vyriausybe sutarė dėl kuklesnio skaičiaus – 10 proc. augimo nuo rugsėjo.

„Lūkestis buvo labai aiškus ir konkretus, kad bus didinama ne mažiau kaip 10 proc. nuo sausio mėnesio. Be abejo, turint omeny dabartinius atlyginimus“, – kalbėjo R.Žiliukaitė.

Ji teigė nesuprantanti, „ką, kalbant apie mokslą ir aukštąjį mokslą, gynė profesinės sąjungos“.

Jeigu kalbam apie valstybės viziją, tai yra totalus pralaimėjimas.

„Jeigu kalbam apie valstybės viziją, tai yra totalus pralaimėjimas“, – sakė mokslininkė.

Protestuos toliau

Ką dėstytojai darys toliau?

„Mes ruošiamės. Šiandien pradedame strateguoti, toliau protestuosim. Mūsų tikslas pasakyti, kad akademinės bendruomenės reikalavimų ignoruoti negali“, – teigė R.Žiliukaitė.

Ji neatsakė, ar VU tęs protesto akcijas, ar nutrauks darbą: „Rytoj skelbsime apie tai, kas bus toliau.“

Atsakydama į R.Žiliukaitės žodžius, Aukštųjų mokyklų profsąjungų susivienijimo vicepirmininkė Asta Lapinskienė pabrėžė, kad jos atstovaujama profsąjunga nebuvo derybų šalis tariantis dėl sutarties turinio.

„Čia yra ne derybų šalis. Jeigu ji nori būti derybų šalis, ji gali jungtis į vieną iš profsąjungų“, – 15min nurodė ji.

VU, anot A.Lapinskienės, veikia kelios profesinės sąjungos. Viena jų – Teorinės fizikos ir astronomijos institutas – derybose dėl kolektyvinės esą buvo atstovaujama.

„Fizikos ir astronomijos fakultetas yra atstovaujamas mokytojų profsąjungos ir jis derėjosi kartu su mumis“, – patikino A.Lapinskienė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Asta Lapinskienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Asta Lapinskienė

Traukinys nuriedėjo?

Kaip ji vertina VU planus protestuoti toliau?

„Jau viskas, traukinys išvažiavęs. Mes spėjom į traukinį. Spėjom į paskutinį vagoną ir išsiderėjom maksimaliai tai, ką šiandien galima išsiderėti. Aš manau 50 proc. padidinti atlyginimai pagal studentų krepšelius, tai labai daug per trejus metus.

Aišku, tai nepakankama pinigų suma. Tai aukštųjų mokyklų negelbėja, mes vis tai suprantam. [...] Bet turim ieškoti visose srityse: turim ieškoti ir vidiniuose rezervuose, pačiuose universitetuose“, – dėstė A.Lapinskienė.

Pirmyn, mes tik šituo pasinaudosim, jeigu jie geriau susiderės, bus visiems geriau.

Ji neprieštaravo dalies akademinės bendruomenės norui derėtis toliau, bet leido suprasti, kad abejoja galimybėmis: „Kolektyvinių sutarčių kiekviena ministerija gali turėti, kad ir penkias, Darbo kodeksas to nedraudžia. Jeigu jie atstovauja didelei bendruomenei, gali derėtis – pirmyn, mes tik šituo pasinaudosim, jeigu jie geriau susiderės, bus visiems geriau. Mes ne prieš.“

Pirmadienį Vyriausybė su keturiomis švietimo profsąjungomis sutarė, kad kitąmet nuo rugsėjo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis augs ne mažiau kaip 10 proc., bendrojo lavinimo mokytojų – taip pat 10 proc., tarp šių mokytojų ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo pedagogų algų atotrūkis išnyks, o švietimo pagalbos specialistų algos nuo sausio didės 15–25 proc.

Su kolektyvine sutartimi galite susipažinti čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius