Energetikos ministras Arvydas Sekmokas šią savaitę sakė, kad akcijų galėtų būti pasiūlyta rinkos dalyviams, kurie dirba suskystintų gamtinių dujų versle, pavyzdžiui, Norvegijos kompanijai „Hoegh“, kuri nuomos laivą, arba JAV „Cheniere“, su kuria pasirašytas ketinimų protokolas dėl dujų tiekimo.
JAV energetikos bendrovės „Cheniere“ tarptautinio tiekimo ir marketingo padalinio prezidentas Jeanas Abiteboulis praėjusių metų gegužę BNS sakė, kad įmonė svarstytų galimybę investuoti į SGD terminalą ir tapti mažąja akcininke.
Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti visas būtinas sąlygas, kad terminalas pradėtų veikti iki 2014 metų gruodžio.
Numatoma, kad iš SGD terminalo turės būti nuperkama ne mažiau kaip 25 proc. viso šaliai reikalingo gamtinio dujų kiekio. Toks privalomas reikalavimas būtų taikomas tik gamtinių dujų tiekėjo licencijas turinčioms įmonėms – „Lietuvos dujoms“, „Dujotekanai“, „Achemai“, „Intergas“, Kauno termofikacijos elektrinei, „Lietuvos energijai“. Šios įmonės turėtų pasirašyti sutartis su SGD terminalo operatoriumi.
Energetikos ministerija neatmeta, kad dabar vienintelis gamtinių dujų tiekėjas Lietuvai Rusijos koncernas „Gazprom“ ateityje, Lietuvai pastačius SGD terminalą, parduos jas pigiau nei šalis importuos dujas jūra. Be to, neatmetama, kad dujų, tiekiamų per terminalą, kainą ateityje gali nustatyti Vyriausybė.
„Klaipėdos nafta“ šiemet ketina skelbti dujų tiekimo SGD terminalui konkursą, o tiekimo sutartį tikimasi pasirašyti antroje metų pusėje. Planuojama, kad SGD terminalas pradės veikti 2014 metų pabaigoje. Pirmaisiais metais tikimasi perpumpuoti apie 1 mlrd. kubinių metrų dujų. Planuojama, kad SGD terminalo pajėgumas būtų 2-3 mlrd. kubinių metrų per metus.
