Vyriausybė suka galvą, kaip patobulinti politikų, pareigūnų, tarnautojų ir teisėjų atlyginimą reglamentuojantį įstatymą, kad šis neerzintų Seimo. Mat parlamentarai nepritarė siūlymui bazinį dydį, taikomą apskaičiuojant pareiginius minėtų darbuotojų atlyginimus, tarp jų ir Seimo narių, sumažinti nuo 475 iki 430 litų. Kur kas paprasčiau beveik 10 proc. Vyriausybė apkarpė 260 tūkst. biudžetininkų atlyginimus.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma mano, kad Vyriausybė, peržiūrėdama bazinių dydžių mažinimo projektus, kartu turėtų pateikti siūlymus, kaip kukliai uždirbantiems pareigūnams kompensuoti atlyginimo praradimus. „Tą padaryti galima peržiūrint koeficientus", – sakė jis. Valstybės tarnautojų ir statutinių pareigūnų alga apskaičiuojama bazinės pareiginės algos dydį (dabar 475 litai) dauginant iš pareiginės algos koeficiento. Atsižvelgiant į finansines prognozes siūlomas bazinių dydžių, kartu ir atlyginimų, mažinimas, anot frakcijos seniūno, yra pakankamai kuklus.
Vyriausybė suka galvą, kaip patobulinti politikų, pareigūnų, tarnautojų ir teisėjų atlyginimą reglamentuojantį įstatymą, kad šis neerzintų Seimo
Socialdemokratų partijos lyderis ir frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius prognozuoja, kad bazinis dydis bus sumažintas iki 430 litų. „Gal dar bus ieškoma kompromiso ir liks 450 litų. Tačiau politinių sprendimų šiuo metu turi būti kuo mažiau. Svarbu viską pagrįsti finansiškai", – sakė A.Butkevičius. Socialdemokratas mano, kad ieškodama taupymo rezervų Vyriausybė, užuot rėžusi algas, galėjo peržiūrėti kai kurias investicijų programas.
Tautos prisikėlimo partijos frakcijos seniūnas Laimontas Dinius pasigedo konservatorių pastangų aptarti tokį svarbų klausimą su kitais valdančiųjų laivo partneriais. „Prisikėlietis" nėra tikras, kad šiuo metu mažinti atlyginimus yra geriausias būdas taupyti. „Manau, kad biudžeto deficitas galėtų būti šiek tiek didesnis. Prieš priimant tokius drastiškus sprendimus, galinčius grįžti bumerangu ir sukelti socialinį sprogimą, reikia gerai viską apskaičiuoti", – sakė L.Dinius.
Prieš pritardama Vyriausybės projektams valdančioji Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija ketina susitikti su profsąjungų atstovais. „Manau, kad išklausyti visas nuomones turėtų ir Vyriausybė. Būtina rasti sprendimą, kuris tenkintų ir profsąjungas. Priešingu atveju kils socialinių neramumų", – sakė frakcijos seniūnas Audrius Endzinas.
Anot Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko, mažinami baziniai atlyginimų dydžiai skaudžiai atsiliepia visoms tarnautojų grupėms – tiek vadovams, tiek mažai uždirbantiems jų pavaldiniams. „Mes siūlome mažinti ne bazinį dydį, bet maksimalius koeficientus, kurių žirklės yra labai didelės", – sakė A.Černiauskas. Kitas profsąjungų siūlymas – ne žodžiais, o realiais veiksmais sumažinti išpampusį biurokratinį aparatą. „Jeigu nebūsime išgirsti, liepos 2-ąją pradėsime bado akciją", – tikino profsąjungų lyderis.
Teigiama, kad nuo rugpjūčio pradžios iki 430 litų sumažintas bazinis algos dydis valstybės biudžetui šių metų pabaigoje leis sutaupyti 115 mln. litų. Tačiau „Sodros" biudžetas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) dėl to praras 30 mln. litų. Be to, dėl sumažėjusio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nacionalinis biudžetas neteks 13 mln. litų.
Bazinės mėnesinės algos sumažinimas iki 115 litų valstybės biudžetui leistų sutaupyti 228 mln. litų, tačiau „Sodra" ir PSDF netektų 60 mln. litų. Dėl GPM nacionalinis biudžetas sumažėtų maždaug 25 mln. litų.
