Dėl to trečiadienį sutarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pritaręs visam įstatymo projektui, kuriuo numatoma iš dalies kompensuoti nusavintą religinių bendruomenių turtą.
„Komitetas nepritarė, kad fondo valdyme dalyvautų trys Vyriausybės atstovai. Jis tik pritarė, kad mes atliktume ir auditą, ir metinę finansinę ataskaitą. Aš manau, kad tai pakankamai svarbus dalykas, nes jeigu jie netinkamai naudos šituos pinigus, tai Vyriausybė stabdys pinigų mokėjimą. Tai yra labai didelis ir labai svarbus saugiklis“, – BNS po komiteto posėdžio sakė komitete klausimą kuruojantis parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.
Komitetas taip pat sutarė, kad įstatyme nebūtų pateikiamas objektų, už kuriuos bus mokama kompensacija, sąrašas.
„Mano buvo siūlymas, kad Teisingumo ministerija pateiktų galutinį objektų sąrašą, kad būtų įstatyme ir Lietuvos gyventojai žinotų, už ką mes kompensuojame, koks tai yra turtas. Bet komitetas apsisprendė, kad nebūtinas tas sąrašas įstatyme ir nusprendė, kad tai bus aiškinamajame rašte. Tačiau Seime balsuodami parlamentarai galės apsispręsti balsuodami ir už mano pasiūlymą“, – trečiadienį sakė R.Žemaitaitis.
Vyriausybės teikiamu projektu siūloma, kad už nacių ir sovietų režimų nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą kompensacija būtų išmokėta 2012-2023 metais.
Jo teigimu, projektas Seimui svarstymui turėtų būti pateiktas kitą savaitę.
„Aš manau, kad birželio 7 dieną plenarinių posėdžių salėje jau bus pateiktas svarstyti šitas klausimas ir tikimės, kad dar šioje Seimo sesijoje įstatymas bus priimtas“, – sakė jis.
Komiteto posėdyje dalyvavę įvairių žydų organizacijų atstovai išsakė prieštaringus vertinimus dėl fondo, kuris iki 2023 metų turėtų iš viso gauti 128 mln. litų kompensacijų, valdymo ir lėšų panaudojimo.
Kauno žydų religinės bendruomenės atstovas Mauša Bairakas nuogąstavo, kad lėšas bus galima skirti labdarai – esą taip religinių bendruomenių turto sąskaita bus kompensuojama ir už holokausto skriaudą.
Tuo metu Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky kvietė savo tautiečius nesipykti viešai, nes tai „tiesiog gėda“.
„Prašau ateikite, nesakykite niekam, kad jūsų neįleidžia. Sėskime prie bendro stalo, dalyvaukite fondo valdyme“, – per komiteto posėdį sakė ji.
„Yra konfliktas tarp dviejų žydų bendruomenių, yra konfliktas dėl pačių pinigų panaudojimo. Kitas yra klausimas – ar pati valstybė turi kištis į tų pinigų naudojimą. Šiandien matome, kad geriau gal nesikišti“, – svarstė R.Žemaitaitis.
Vyriausybės teikiamu projektu siūloma, kad už nacių ir sovietų režimų nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą kompensacija būtų išmokėta 2012-2023 metais.
Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų, bet holokausto metu daugiau nei 90 proc. jų nužudė naciai ir vietos kolaborantai. Šiuo metu, anot žydų bendruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.
