Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vytautas Landsbergis: Rusija siekia supykdyti Lenkiją ir Lietuvą

Vytautas Landsbergis
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Vytautas Landsbergis
Šaltinis: BNS
0
A A

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis sako, kad Rusija didina savo įtaką Lietuvoje ir siekia supykdyti Lietuvą bei Lenkiją.

Interviu „Gazeta Polska“ V.Landsbergis teigė besistebintis tuo, kad šiuo metu lenkų ir lietuvių santykiai nėra labai geri – anot jo, reikia vertinti draugystę po skaudžios Smolensko tragedijos, kurioje žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis.

„Stebiuosi tuo. Nesuprantu kai kurių Lenkijos užsienio politikos momentų. Kodėl po tokio smūgio, esant tokiai sudėtingai politinei ir psichologinei situacijai, nevertinama draugystė. Draugus reikia vertinti, o ne spardyti koja“, – sakė europarlamentaras interviu, kurį antradienį skelbia „Lietuvos žinios“.

Tačiau, anot V.Landsbergio, neįmanoma sugadinti santykių, jei viena šalis to nenori.

„Ji tiesiog nusprendžia būti kantri ir laukti supratimo“, – kalbėjo europarlamentaras.

Paklaustas apie Lietuvos lenkų tautinės mažumos problemas, jis teigė, kad „neįmanoma įvesti tik lenkų rašybos visoms užsienio pavardėms“.

„Viena vertus, turime žiaurią Smolensko tragediją, kita vertus, – bandymus nustumti šią temą į paraštę, pridengti ginču dėl užsienietiškų pavardžių rašymo Lietuvoje. Lenkų politikai nesupranta, kad čia net nekalbama apie lenkų pavardes, bet apskritai apie užsienio šalių rašybą: vokiečių, latvių. Neįmanoma įvesti tik lenkų rašybos visoms užsienio pavardėms“, – sakė V.Landsbergis.

Stipresnė nei prieš dešimt metų. Žiniasklaida supirkta, galbūt ir žurnalistai, taip pat antraeiliai politikai. Įtaka jaučiama, – sakė europarlamentaras.

„Neseniai paklausiau lenkų žurnalisto ir komentatoriaus, ar lenkų padėtis Baltarusijoje arba Ukrainoje geresnė nei Lietuvoje. Jis atsakė „ne“. Dar klausinėjau, kodėl taip puolama Lietuva. Nes ji maža?“ – kalbėjo jis.

„Geopolitinėje Rusijos programoje, Kremliaus ideologų knygose aiškiai parašyta, kad pagrindinis jų politikos tikslas yra supykdyti Lenkiją ir Lietuvą. Deja, būtent tai ir vyksta“, – tikino europarlamentaras.

Anot V.Landsbergio, L.Kaczynskio vardo gatvės Vilniuje kol kas nėra ir todėl, kad lenkai nenori lietuviškai užrašytos prezidento pavardės.

„Kai kurie lenkai iš karto pradėjo kovoti dėl pavadinimo rašybos. Ir pasakė, kad jei „n“ bus rašoma lietuviškai, jie to nenori. Štai toks požiūris. Galiausiai L.Kaczynskio (be brūkšnelio) arba net L.Kačynskio gatvės nėra“, – sakė jis.

V.Landsbergis tvirtina, kad šiuo metu Lietuvoje sustiprėjusi rusų įtaka ir jie siekia susigrąžinti regiono kontrolę.

„Stipresnė nei prieš dešimt metų. Žiniasklaida supirkta, galbūt ir žurnalistai, taip pat antraeiliai politikai. Įtaka jaučiama“, – sakė europarlamentaras.

„Pirmas žingsnis būtų susigrąžinti regiono kontrolę. Bet tai ne viskas. Rusija visada siekia valdyti Europą, valdyti pasaulį. (...) Ta šalis stipri savo agresija. Gebėjimu daryti psichologinį spaudimą, gąsdinti. Geriau išauklėti žmonės nenori ir nemoka tokiomis sąlygomis konkuruoti“, – teigė jis.

Pasak V.Landsbergio, Vidurio Rytų Europai atėjo kritinis metas – reikia ryžtingų žmonių, vieningos politikos, solidarumo.

„Bet Rusija turi būdų, kaip išardyti šią vienybę, verslininkaudama su pavienėmis Europos Sąjungos šalimis“, – sakė jis.

„Ieškodama tiesos apie Smolensko tragediją, Lenkijos valdžia padarė klaidą“

Ieškodama tiesos apie Smolensko tragediją, kurioje žuvo Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis, Lenkija padarė didelę klaidą, sako V.Landsbergis.

„Lenkijos valdžia turėtų pripažinti padariusi didelę klaidą. Tai labai gerai matyti iš MAK ataskaitos. Žinoma, sunku to tikėtis, nes tai tikriausiai būtų susiję su politinėmis pasekmėmis. Bet, mano manymu, klaida padaryta, ir tai faktas“, – interviu „Gazeta Polska“ sakė V.Landsbergis.

Anot jo, Lenkijos valdžia po katastrofos galėjo siekti dviejų tikslų: lenkų visuomenės vidaus konsolidacijos ir kiek įmanoma didesnio valstybės dalyvavimo nagrinėjant šį įvykį.

„Iš pradžių, kad ir skubotai, apmąstyti visas galimybes ir tik po to informuoti apie tai lenkus, bet ne sėsti iškart su Vladimiru Putinu. Reikėjo ištirti įvairias teisines galimybes, patikrinti variantus. Net jei V.Putinas ir Dmitrijus Medvedevas pateikė pasiūlymą, derėjo jį apsvarstyti, o ne iš karto priimti. Tai buvo klaida. Kyla klausimas, kodėl reikėjo taip daryti. Rodyti draugystę ir santaiką su Rusija? Čia jaučiamas pataikavimas“, – teigė europarlamentaras interviu, kurį antradienį skelbia „Lietuvos žinios“.

Galima buvo tiesiog pasakyti, kad apsvarstysime rusų pasiūlymą, bet kol kas siunčiame lenkų ekspertus, tegul jie dirba kaip normalūs prokurorai, tegul renka įrodymus, medžiagą, parodymus. Net susigrąžinus aukų kūnus buvo galima dar daug padaryti, susirinkti savo įrodymus. Bet tikriausiai nebuvo pasinaudota šia galimybe, uždraudus atidaryti karstus. Rusai uždraudė – lenkai pakluso, – kalbėjo V.Landsbergis.

„Galima buvo tiesiog pasakyti, kad apsvarstysime rusų pasiūlymą, bet kol kas siunčiame lenkų ekspertus, tegul jie dirba kaip normalūs prokurorai, tegul renka įrodymus, medžiagą, parodymus. Net susigrąžinus aukų kūnus buvo galima dar daug padaryti, susirinkti savo įrodymus. Bet tikriausiai nebuvo pasinaudota šia galimybe, uždraudus atidaryti karstus. Rusai uždraudė – lenkai pakluso“, – kalbėjo V.Landsbergis.

Anot jo, Lenkija pastaraisiais metais pakeitė savo poziciją Rusijos atžvilgiu.

„Tai matoma. Ir dar daugiau, vykdant šį pakeitimą, L.Kaczynskis buvo didelė kliūtis, kuri tai stabdė, o jeigu būtų gyvenęs, būtų stabdęs ir toliau. Tą gana aiškiai matau ne tik iš savo perspektyvos, todėl tai leidžia daryti įvairias prielaidas, išvedžiojimus. Deja, jie pasitvirtino kai kuriuose Vakarų ir ne tik Vakarų spaudos komentaruose, kai buvo sakoma: „Tai didelė tragedija, tačiau dabar bus lengviau bendradarbiauti su Rusija.“ Taip... L.Kaczynskis buvo kliūtis, vykdant šiuos planus“, – teigė europarlamentaras.

V.Landsbergis sakė, kad Lietuvai dėl šios lenkų tragedijos buvo labai skaudu.

„L.Kaczynskis čia buvo priimamas ir laikomas draugu. Protingesniu draugu ir geriau nusiteikusiu dėl Lietuvos nepriklausomybės nei kai kurie kiti Lenkijos valdžios atstovai. Jau seniau, nuo tam tikro laiko, buvo justi, kad požiūris į mus keičiasi į bloga. Dabar netekome didžiausio draugo Lenkijoje“, – teigė jis.

„Mes pritarėme jo (L.Kaczynskio – BNS) tikslams. Mes buvome su juo, kai jis reikalavo išsaugoti Lenkijos teises ir interesus Europoje, kai reikalavo iš Rusijos vienodo mūsų šalių traktavimo. Už tai jo nemėgo Vokietijoje, buvo kritikuojamas jų spaudoje. Tačiau labiausiai nemylimas buvo Maskvoje“, – kalbėjo V.Landsbergis.

„Tik pagalvokite, atskrenda gretimos šalies prezidentas ir niekas jo nelaukia. Nei prezidentas, nei premjeras, tik giltinė... Sveiki atvykę... Ir viskas. Tokį vaizdelį turiu galvoje, nemalonų vaizdelį. Bet kaip jo atsikratyti? Juk tai ne koks nors vaivada skrido į Smolenską, ten buvo prezidentas ir visas šalies elitas. O niekas jų nelaukė... Toks Rusijos pasitikimas rodė demonstratyviai neigiamą ir žeminantį požiūrį į vizitą. Jei L.Kaczynskis nebūtų žuvęs, būtų turėjęs pajusti, kad nėra pageidaujamas. Būtų turėjęs jaustis įžeistas ir anie to siekė“, – tvirtino europarlamentaras.

V.Landsbergis teigė, kad Europos Parlamento Smolensko bylos tyrimas nedomina.

„Reikalas susijęs su svarbiais Sąjungos politikais, kurie ten žuvo, ir aukštais NATO karininkais. Tai įpareigoja šias institucijas išsiaiškinti situaciją. Katastrofa buvo ne tik Smolensko, bet ir Europos bei NATO lygmens. Įranga, kodai... Formulavome tai savo pokalbiuose. Ir ką girdėjome? Nieko. Kiltų tolesni klausimai – o kam? Tai atrodytų kaip pasitikėjimo Maskva stoka. O juk Rusija pasitikime, tiesa?“ – sakė jis.

Praėjusių metų balandžio 10 dieną Lenkijos prezidento lėktuvas patyrė katastrofą prie Smolensko. Žuvo visi 96 juo skridę žmonės.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Temos Rusija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min