„Mes negalime matyti tik išeivijos intereso, negalime matyti tik tų žmonių, kurie išvyko, intereso. Reikia matyti ir čia gyvenančių žmonių interesus, lūkesčius. Labai gerbiu tuos, kurie išvyko ir daro Lietuvai, bet vis dėlto Lietuva pirmiausia kuriama Lietuvoje. Emocijos negali įsigalėti. Turi būti labai racionali diskusija“, – ketvirtadienį Seime vykusioje diskusijoje apie dvigubą pilietybę sakė konstitucinės teisės ekspertas.
V.Sinkevičius tokios racionalios diskusijos šiuo metu pasigenda. Labiausiai jis kritikuoja tuos, kurie iki šiol bando manipuliuoti ir apgaudinėti neva norint įteisinti dvigubą pilietybę pakaktų pakeisti įstatymą, o Konstitucijos keisti nebūtina.
V.Sinkevičius priminė, kad dėl to Konstitucinis Teismas yra pasisakęs jau triskart ir visą laiką pabrėžė, kad norint dvigubą pilietybę leisti turėti plačiam ratui žmonių, be Konstitucijos pataisų negali būti apsieita.
„O šis Konstitucjos straipsnis gali būti pakeistas tik referendumu“, – pabrėžė teisininkas.
Visi siūlymai – su svarbiais trūkumais
Seime jau yra registruotas Liberalų sąjūdžio parengtas siūlymas referendumą dėl dvigubos pilietybės organizuoti kartu su 2016 m. Seimo rinkimais. Tačiau toliau projektą svarstyti Seimas numato tik kitą pavasarį, o tuomet gali būti per mažai laiko tinkamai suformuluoti tautos balsavimui teikiamą klausimą, mano V.Sinkevičius.
Dar šios Seimo kadencijos pradžioje Darbo partijos nario, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko parengtas pasiūlymas išvis išbraukti Konstitucijos 12 straipsnį ir parašyti, kad visi Lietuvos piliečiai gali būti kartu ir kitos šalies piliečiai. Pasak V.Sinkevičiaus, dabar jau turbūt niekam nekyla klausimų, kad taip būti negali.
„Kad kyla grėsmė nacionaliniam saugumui, turbūt įrodinėti nereikia. Įdomiausia, kad projektą parengė Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas. Kaip galima matyti tik metus į priekį?“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
Teisininkas taip pat supeikė pasiūlymą tautai siūlyti balsuoti dėl tezės, kad dvigubos pilietybės atvejus nustato įstatymas.
„Tačiau ar mūsų įstatymų leidėjas tikrai toks brandus, kad tikrai nustatys tuos atvejus, kurie naudingi Lietuvai. Drįstu abejoti“, – teigė V.Sinkevičius primindamas, kad jau po to, kai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad vien įstatymu plačiai taikomos dvigubos pilietybės negalima nustatyti, Seimas vis tiek bandė tai daryti net du kartus.
Visus Lietuvos piliečius bandoma suskirstyti pagal jų tautybę, tai akivaizdus diskriminacijos elementas.
Nepatinka teisininkui ir Teisingumo ministerijos pasiūlyta formuluotė, kad „lietuvių kilmės asmenys gali būti ir kitos valstybės piliečiai“.
„Tai yra labai nekorektiškas pasiūlymas. Visus Lietuvos piliečius bandoma suskirstyti pagal jų tautybę, tai akivaizdus diskriminacijos elementas“, – pareiškė V.Sinkevičius, klausdamas, o kas patikrins, kokia žmogaus kilmė. „Nejaugi pagal kraują tikrinsime?“, – ironizavo jis.
Trys klausimai, į kuriuos reikia atsakyti
Iš principo sutikdamas, kad Lietuva neturėtų prarasti ryšio su emigrantais, V.Sinkevičius kartu sudėliojo kelis pagrindinius klausimus, į kuriuos turėtų atsakyti politikai, galvodami apie teisinę dvigubos pilietybės įteisinimo formuluotę.
„Pirmas. Kas turės rinkimų teisę? Kalbama, kad reikia suteikti pilietybę. Tvarkoje. Ar asmenų, kurie išvyko iš Lietuvos, vaikai, kurie niekada nėra buvę Lietuvoje, nemokės lietuvių kalbos, ar jie turės rinkimų teisę? Ar jie galės rinkti Seimą, prezidentą, kuris lems čia gyvenančių likimą, o jų apskritai neliečia?“, – klausė teisininkas, atkreipdamas dėmesį, kad jau antros kartos emigrantai gali neturėti absoliučiai jokio ryšio su Lietuva.
Be to, jis teiravosi, ar tuomet išeiviams bus leidžiama ir būti renkamiems Lietuvoje. Dabar Lietuvos Konstitucijoje nurodyta, kad kitos valstybės pilietybę turintis žmogus Seimo nariu Lietuvoje būti negali. Tačiau ar taip nebus pažeidžiamos to žmogaus teisės, teiravosi V.Sinkevičius.
Gal panaudoti tą patį būdą kaip popiežių renka? Uždaryti Seimo narius ir, kol nepradės rūkti balti dūmai, neišleisti? Gal tada politikai, apsvarstę visas galimybes, susitartų, rastų sprendimą.
Jis pateikė Moldovos pavyzdį, kuri suteikdama Rumunijoje gyvenantiems žmonėms pilietybę leido jiems balsuoti, bet neleido būti renkamiems. Tačiau Europos žmogaus teisių teismas išaiškino, kad taip daryti nebuvo galima ir aktyvioji rinkimų teisė taip pat turi būti suteikta.
Teisininkas tvirtino šiuo metu pasigendantis politikų noro rimtai pažvelgti į šias problemas, bet manantis, kad rasti sutarimą yra pats laikas.
„Trūksta rimtos visų politinių jėgų diskusijos. Gal panaudoti tą patį būdą kaip popiežiuų renka? Uždaryti Seimo narius ir, kol nepradės rūkti balti dūmai, neišleisti? Gal tada politikai, apsvarstę visas galimybes, susitartų, rastų sprendimą“, – juokavo teisininkas.
Pirmiausia apklaus visuomenę
Seimas yra pradėjęs svarstyti Liberalų sąjūdžio inicijuotą siūlymą su 2016 metų Seimo rinkimais surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Referendumo tekste siūloma negaliojančia pripažinti Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį, kuri numato, kad niekas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, negali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu.
Tačiau prieš apsisprendžiant dėl referendumo organizavimo valdantieji galvoja rudenį už Teisingumo ministerijos pinigus suorganizuoti visuomenės apklausą ir atsiklausti, ar tauta iš principo pritartų dvigubai pilietybei.
Viena tokia apklausa šių metų pradžioje buvo atlikta bendrovės „Sprinter“. Jos rezultatai rodė, kad dvigubos pilietybės įteisinimui Lietuvoje pritaria daugiau kaip pusė šalies gyventojų.
Kad referendumas pavyktų, reikėtų, jog jame dalyvautų daugiau nei pusė visų rinkėjų ir du trečdaliai jų pasisakytų už dvigubos pilietybės įteisinimą.
