„Gudų bajoras Teodoras ne tik vaizdžiai aprašė XVI–XVII a. sandūros LDK tikrovę, bet ir ją savitai išgyveno, savarankiškai vertino. Jo memuarai – autentiška žmogaus gyvenimo istorija, kupina džiaugsmų, netekčių, melancholijos ir nevilties. Šios emocijos nesvetimos ir šiandien. Tačiau atmosfera visiškai kitokia. Spektaklyje bandėme atkurti ano laikmečio mistiką“, – sakė spektaklio režisierius Ramūnas Abukevičius. Į XVI-XVII a. nusikelti padeda ne tik spektaklyje vaidinančių aktorių Emilijos Latėnaitės-Beliauskienės, Rasos Jakučionytės, Gintaro Mikalausko ir paties R.Abukevičiaus dialogai, muzika, tačiau ir įspūdingi kostiumai. Jų autorius – dizaineris Kęstutis Lekeckas mados srityje dirba nuo 1999-ųjų, tačiau randa laiko ir teatrui.
„Mūsų teatras vadinamas „intymiu“, todėl, kad paprastai nuo žiūrovų mus skiria 30-50 centimetrų. Panašiai bus ir šįkart, kai vaidinsime Kaune. Vieniems toks artumas patinka, kitiems – nelabai. Tačiau neįprastumas, aštresnės emocijos garantuotos“, – sakė teatro „Ramūno ateljė“ nariai. Spektaklio kūrybinė grupė džiaugiasi, kad Kaune žiūrovams savo kūrinį pristatys istorinėje erdvėje – Kauno senamiestyje esančiame restorane „Sadutė“. Anot istorikų, Rotušės aikštės. 4-asis namas, kuriame įsikūręs restoranas, yra vienas seniausių Kauno pastatų. Gotikinės ir renesansinės sienos bei skliautai mena net XVI amžių.
Išvysti istorinį spektaklį „Pagalvės mokesčio rinkėjas“ kauniečiai galės kovo 3 dieną.
Pagalvės mokestis Lietuvos-Lenkijos valstybėje
Vadinamasis pagalvės mokestis pas mus buvo įvestas XVI a. Pirmiausia jį mokėjo žydai – už tai, kad monarchas juos saugo. Vėliau – visi kiti valstybės gyventojai. Mokesčio dydis priklausė nuo visuomeninės padėties ir gyvenamosios vietos. Ilgainiui šis mokestis buvo vadinamas subsidum charitativum - savanoriškas mokestis. Nors jau anksčiau taip surinkti pinigai buvo skiriami monarchijos saugumui stiprinti, nuo 1717 m. pagalvės mokestis oficialiai skirtas ir buvo naudojamas armijai išlaikyti.
