Vilniuje jau beveik metus visu pajėgumu veikia 10 vadinamųjų transporto koridorių. Važiuojantiems jais leistinu greičiu vairuotojams nuo pirmojo iki paskutinio šviesoforo turėtų įsijungti žalia šviesa. Kadangi sankryžose rečiau sustojama, ne tik taupomi degalai, bet ir mažėja aplinkos tarša.
Viršijantiems greitį arba važiuojantiems pernelyg lėtai vairuotojams gali tekti arba stoviniuoti prie šviesoforų, arba jie gali nespėti į „žalią bangą“.
Eismo valdymo sistema veikia automatiškai. Prie kiekvienos sankryžos yra įmontuota nuo kelių iki keliolikos jutiklių (visame Vilniuje jų – per 2 tūkst.), kurie renka informaciją apie automobilių srautą ir siunčia ją į centrinę stotį. Čia kompiuteriai apskaičiuoja, ar reikia didinti pralaidumą kuriuo nors koridoriumi ir pagal tai derina šviesoforų signalus.
Naktį sistema persijungia į kitą režimą – šviesoforų signalai būna trumpesni, o, pavyzdžiui, jei davikliai neužfiksuoja prie sankryžos į kairę norinčių sukti automobilių, šis šviesoforo signalas gali neįsijungti arba būti sutrumpintas. Todėl vairuotojams patariama sustoti prie linijos, esančios ties šviesoforu, kur automobilį užfiksuos jutiklis.
Kalti nekultūringi vairuotojai
Paskutinį vadinamųjų koridorių diegimo etapą – programavimą – atlikusi ir toliau sistemą prižiūrinti kompanija „Siemens“ teigia, jog įdiegus eismo valdymo sistemą kai kuriais koridoriais pralaidumas padidėjo iki 30 proc.
 |
| Sostinės eismą specialistai stebi tik dieną – naktį sistema veikia automatiškai. |
Kaip didžiausią sostinės problemą kompanija įvardijo nekultūringus vairuotojus ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus. „Važiavimas nesilaikant rekomenduojamo greičio, saugaus atstumo nesilaikymas apsunkina sistemos veikimą. Viena dažniausių problemų – įvažiavimas į sankryžą degant geltonam arba raudonam šviesoforo signalui, kai aišku, kad laiku išvažiuoti iš jos nepavyks, ir taip sudarant kliūčių kitiems eismo dalyviams“, – sakė „Siemens“ Transporto ir Pramonės sprendimų skyrių direktorius Kęstutis Čiplys.
Vilniaus vairuotojai piktinasi dėl padidėjusio šviesoforų skaičiaus, tačiau K.Čiplys teigė, jog jie būtini siekiant kontroliuoti pėsčiųjų judėjimą, kad „žalia banga“ judantiems automobiliams kelio nepastotų netikėtai į perėją išėję pėstieji.
Avarijų sumažėjo
Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos viršininkas Vytautas Černevičius teigia per pastaruosius metus pastebėjęs ne tik sumažėjusias spūstis, bet ir mažėjantį avarijų skaičių. „Tvarkingai važiuojant, leistinu greičiu, žalias koridorius duoda tikrai didelę naudą. Matosi puikiausiai – ir pačiam teko įsitikinti, tikrai yra didelė nauda. Mažėja ir avaringumas. O sumažėjus avaringumui pagerėja pravažiavimas, mažėja spūsčių“, – teigė V.Černevičius. Jo nuomone, šią sistemą būtų verta įdiegti ir kituose didesniuose miestuose.
„Martono taksi“ direktorius Ričardas Kriukovas teigė, jog taksistai taip pat pastebi vadinamųjų žaliųjų koridorių naudą. Anot jo, geriausias pavyzdys – kelias į oro uostą, kelių juostų sankryža netoli Operos ir baleto teatro. „Nors dabar ir mašinų gal šiek tiek mažiau – gal dėl krizės, dėl degalų kainos. Tokių spūsčių, kokios būdavo, nebėra“, – sakė jis.
Anot R.Kriukovo, diegiant sistemą, į jos pristatymus buvo kviečiami ir taksistai, jų taip pat buvo klausiama patarimų, išklausomi siūlymai. „Prašėme pastatyti kelis šviesoforus avaringose sankryžose, buvo į tai atsižvelgta“, – sakė R.Kriukovas.
Kaip didžiausią problemą jis įvardijo sumažintą gatvių apšvietimą nakties metu, prastą kelių būklę bei pėsčiųjų kultūros stygių. „Kai eina per perėjas, bent morališkai būni pasiruošęs, bet kai įbėga vidury gatvės iš niekur nieko, kelia pavojų ir sau, ir kitiems“, – sakė „Martono taksi“ direktorius.
Darbai nebaigti?
Tačiau Vilniaus savivaldybė nėra patenkinta tuo, kaip veikia miesto šviesoforai. Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius teigė, jog spūsčių „šiek tiek pamažėjo“, bet darbai nėra visiškai baigti, o dalis jų atlikta ne taip, kaip buvo sutarta.
Vis dar nepadarytas labai svarbus visuomeninio transporto prioritetas, – sakė R.Adomavičius.„Ten yra didelių problemų. Šviesoforų valdikliai ne tokie, kaip turėjo būti pagal technines sąlygas, be to, į šviesoforus įdėjo kitas, beveik dvigubai galingesnes, lemputes. Vadinasi, kasmet žymiai daugiau elektros teks naudoti šviesoforams. Taip pat paaiškėjo, kad nepadarytas labai svarbus visuomeninio transporto prioritetas“, – vardijo R.Adomavičius.
Eismo valdymo sistemos projekto vertė – 145 mln. Lt, jį diegė keturių įmonių – UAB „Urbico“, UAB „Fima“, UAB „Hnit-Baltic“ bei „Siemens“ – konsorciumas.
Anot R.Adomavičiaus, šiuo metu įmones drasko nesutarimai, todėl neatmetama, kad sutartis su konsorciumu gali būti nutraukta ir ieškoma kito rangovo, galinčio baigti darbus.
„Siemens“ atstovas K.Čiplys teigė, jog bendrovė įgyvendino pagal rangos sutartį tekusius įsipareigojimus ir pernai rudenį iš konsorciumo pasitraukė. „Kai kurie konsorciumo partneriai nepaisė kertinių konsorciumo sutarties principų ir nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. Šiuo metu „Siemens“ vykdo sistemos palaikymo, priežiūros bei garantinius įsipareigojimus, kurie buvo numatyti rangos ir paslaugų sutartyse su SĮ „Susisiekimo paslaugos“, – sakė K.Čiplys.
Pasak jo, viešojo transporto prioriteto sistema, taip pat techninis šviesoforų sumontavimas bei priežiūra buvo kitų konsorciumo dalyvių atsakomybė.
Vilniaus žalieji koridoriai:
Vilniaus oro uostas–Žaliasis tiltas
Žaliasis tiltas–Kalvarijų g.–Kareivių g.
Žaliasis tiltas–Arsenalo g.–Antakalnio g.–Nemenčinės pl.
J.Basanavičiaus g. – Savanorių pr.
Vasario 16-osios g. – Tauro g.–Šopeno g.–Pylimo g.–Jakšto g.
T.Narbuto g.–Kęstučio g.–Vytauto g.
Laisvės pr.–Ateities g.
Justiniškių g., Ozo g., Ukmergės g.
