Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 17d. 18:58

Zelandų pora išvyko be mergaitės: teismas neleido įvaikinti devynmetės ir dėl tarnybos klaidos

Šeimos gyvenimo Naujojoje Zelandijoje akimirkos 15min tema
Asmeninio archyvo nuotr. / Šeimos gyvenimo Naujojoje Zelandijoje akimirkos

Zelandų šeima, sugniuždyta ir labai nusivylusi, ketvirtadienį iš Vilniaus oro uosto išskrido namo. 15min žiniomis, trečiadienį Vilniaus apygardos teismas netenkino sutuoktinių prašymo dėl devynmetės kaunietės įvaikinimo. Nuo sausio 4 dienos Vilniuje gyvenusi kartu su potencialiais įtėviais ir dviem prieš ketverius metus jų įvaikintais lietuviais berniukais po teismo sprendimo mergaitė grįžo į globėjo pagal įstatymą – Kauno globos namų – rankas.

15min šaltinių teigimu, teismas zelandų prašymo įvaikinti mergaitę netenkino ne tik dėl jos biologinių ryšių su šeima, bet ir dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos klaidų, kurias teismas įvertino kaip rimtą kliūtį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis yra skelbęs, kad į galimų įvaikinti vaikų apskaitą nepilnametė buvo įtraukta 2015 metų balandžio mėnesį. Tarptautinis įvaikinimas įmanomas tik tuomet, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą Lietuvoje neatsirado šeimos, norinčios ir galinčios įvaikinti mergaitę ar ją globoti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Kukuraitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Kukuraitis

„Tarptautinis įvaikinimas šiuo atveju inicijuotas 2016 m. rugpjūčio mėnesį – tai yra, praėjus daugiau nei metams“, – teigė ministras.

Tačiau L.Kukuraitis tikriausiai nebuvo informuotas apie tai, kad tarptautinis įvaikinimas šiuo konkrečiu atveju buvo pradėtas nesilaikant nustatytų procedūrų.

2015 metais į galimų įvaikinti vaikų apskaitą mergaitė buvo įtraukta kartu su dviem savo seserimis. Tačiau Lietuvoje neatsirado šeimos, norinčios iškart įvaikinti trijų mergaičių, todėl laikui bėgant jos buvo išskirtos. Tuomet vieną mergaitę ėmė globoti lietuvių šeima, kitai suėjo 16-ka metų ir ji išreiškė valią nebūti įvaikinta.

Tokiu būdu devynmetė galimų įvaikinti vaikų registre liko viena ir 2016 metų rugpjūtį iškart buvo inicijuotas jos tarptautinis įvaikinimas. Tačiau laikantis teisės aktų nustatytų procedūrų mergaitė galimų Lietuvoje įvaikinti vaikų registre formaliai turėjo praleisti dar pusmetį ir tik tada turėjo būti inicijuotas jos tarptautinis įvaikinimas.

Paprastai tariant, teismo nuomone, Lietuvos globėjams nebuvo suteikta galimybė įvaikinti ją vieną, be seserų.

Teismo nuomone, Lietuvos globėjams nebuvo suteikta galimybė įvaikinti ją vieną, be seserų.

Bylą nagrinėjęs teisėjas Tomas Venckus šią aplinkybę įvertino kaip svarų pažeidimą. Be to, buvo atsižvelgta ir į kitas aplinkybes. Žinia, prašymą sesers nuolatinei globai pateikė iš Anglijos grįžęs jos brolis 25 metų Arūnas Leščiauskas.

Norą globoti mergaitę išreiškė ir dar viena giminystės ryšiais nesaistoma, bet A.Leščiauskui žinoma šeima.

Tarnyba nedėjo maksimalių pastangų?

Teismas įvertino aplinkybę, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neišnaudojo visų galimybių vaikui augti kilmės šalyje, savo biologinėje šeimoje, mat nesusisiekė su užsienyje gyvenančiais pilnamečiais mergaitės broliais ir neinformavo jų apie seseriai pradėtą tarptautinio įvaikinimo procedūrą.

Teismo nuomone, tarnyba turėjo dėti maksimalias pastangas susisiekti su broliais ir juos kuo plačiau supažindinti su situacija, net jei iki tol šeimos ryšiai buvo nutrūkę ir bendravimas nevyko.

Mergaitė turi 2 nepilnametes seseris ir 5 pilnamečius brolius. Trys iš jų gyvena užsienyje, du atlieka bausmę kalėjime.

Anglijoje gyvenantis A.Leščiauskas apie planuojamą tarptautinį sesers įvaikinimą sužinojo procesui jau artėjant prie pabaigos – ir ne iš tarnybos, o iš Lietuvoje gyvenančių pažįstamų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Alina Jakavonienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Alina Jakavonienė

Tarnyba vadovausis nauja praktika

Trečiadienį teismo sprendimo paskelbime dalyvavo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vyriausioji specialistė, dirbanti su tarptautinio įvaikinimo klausimais, Giedrė Mikalauskienė.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas spaudai Arūnas Malinovskis pažymėjo, kad tarnyba jaučiasi atsakinga už įvaikinimo procesą, gerbia teismo sprendimą, tačiau pažymi, kad taryba teismo proceso pradžioje teikė teismui prašymą į procesą įtraukti naujai atsiradusį norimos įvaikinti nepilnametės brolį.

„Pagal iki šiol galiojusią praktiką, kuri reglamentuota procesiniuose dokumentuose, reikalavimas informuoti apie numatomą įvaikinimą buvo tik ryšį su vaiku palaikančius giminaičius, tačiau teismas savo sprendimu pateikia papildomą paaiškinimą ir įveda naują nuostatą – informuoti visus artimus giminaičius ir išsiaiškinti visus įmanomus giminaičius.

Turėsime išsiaiškinti visus giminaičius, informuoti visus artimuosius, o jei nežinoma gyvenamoji vieta – ją aiškintis.

Teismas konstatavo, kad įstatymo leidėjai iki galo neišsprendė norimo įvaikinti vaiko giminaičių teisių klausimo, ir savo sprendimu atliko ir teisės akto taikymo praktikos formavimą. Tarnyba laikysis rekomenduotų nuostatų – nuo šiol globos įstaigos, savivaldybės, VTAS turės išsiaiškinti visus giminaičius, informuoti visus artimuosius giminaičius, nepriklausomai nuo to, ar jie bendravo, susitikdavo su vaiku, palaikė kitokius ryšius, o jei nežinoma gyvenamoji vieta – ją aiškintis“, – tarnybos poziciją komentavo A.Malinovskis.

Tarnyba informuoja, kad tarptautinio įvaikinimo sąrašuose vaikas buvo su savo sesėmis ir tik po norinčios įvaikinti užsienio šeimos užklausos globos įstaiga informavo, kad vienai sesei nustatyta nuolatinė globa, kita nenori būti įvaikinta.

Globos namai informavo tarnybą, kad buvo išnaudotos visos galimybės vaikui rasti šeimą Lietuvoje.

„Prieš teikiant atsakymus užsieniečių šeimai, tarnyba vertino vaiko galimybes būti įvaikintai Lietuvoje, tačiau tuo metu nebuvo lietuvių šeimos, norinčios įvaikinti panašaus ar tokio amžiaus vaiką. Pažymime, kad globos namai, Kauno miesto VTAS, kuris tuo metu buvo pavaldus Kauno miesto savivaldybei, informavo tarnybą, kad buvo išnaudotos visos galimybės vaikui rasti šeimą Lietuvoje. Teismo pateikti motyvai/argumentai dėl būtinybės kartoti įvaikinimo procesą Lietuvoje net ir nesant sąrašuose šeimos, kuri norėtų įvaikinti tokio amžiaus ar sveikatos, ar kt. vaiką, bus nuo šiol formalizuoti“, – aiškino A.Malinovskis.

Tarnyba atidžiai išnagrinės teismo nurodytus motyvus, atlikusi vidinį tyrimą tikslins visus įvaikinimo procesą reglamentuojančius poįstatyminius aktus ir dokumentus, taip pat nuo šiol taikys teismo naujai suformuotą praktiką. Taip pat įvertinus būtinybę inicijuos kreipimąsi į įstatymų leidėjus dėl būtinų teisės aktų papildymų ir pakeitimų.

Mergaitė norėjo gyventi su zelandais

15min žiniomis, mergaitė, prieš savaitę teismo posėdyje išreikšdama savo nuomonę, dar kartą patvirtino, kad nori tapti zelandų šeimos dalimi ir gyventi su jais.

Vilniaus apygardos teismas sprendimą tarptautinio įvaikinimo byloje trečiadienį paskelbė uždarame teismo posėdyje. Pranešta, kad jo rezoliucinė dalis nebus skelbiama ir komentuojama viešai. Teismo sprendimą dar galima apskųsti per 30 dienų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Arūnas Leščiauskas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Arūnas Leščiauskas

O kas toliau?

15min žiniomis, trečiadienį mergaitė iš Vilniaus, kur gyveno pastarąsias dvi savaites, buvo parvežta į Kauną – globos namus, kur auga nuo 2009 metų.

Kas laukia toliau? Teoriškai tarnybos turėtų svarstyti pateiktus prašymus nuolatinei mergaitės globai – brolio ir vienos sutuoktinių poros.

Vertindamos brolio galimybes tinkamai pasirūpinti seserimi, tarnybos teiks užklausas Didžiosios Britanijos institucijoms. A.Leščiauskas čia gyvena su širdies drauge. Nesusituokusi pora augina vienų metų vaiką.

A.Leščiauskas pastaruoju metu niekur nedirba. Yra pasakojęs, kad patyrė traumą ir šiuo metu gydosi.

Tarptautinis tarpinstitucinis bendravimas keičiantis informacija truks mažiausiai kelis mėnesius. Iki tol, kovą, mergaitei sueis 10 metų, kai jos žodis dėl globos ar įvaikinimo turėtų būti lemiamas ir paskutinis.

Su pačiu A.Leščiausku 15min susisiekti nepavyko.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Bronius Varsackis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Bronius Varsackis

A.Leščiausko interesams atstovaujantis advokatas Bronius Varsackis 15min užtikrino nežinantis, koks sprendimas buvo priimtas dėl jo kliento sesers tarptautinio įvaikinimo: „Su A.Leščiausku aš bendrauju, tačiau ne su jo giminaičiais. Nežinau, ar jis dabar turi ryšį su seserimi.“

Kauno savivaldybės vaikų globos namų direktorė Elena Trimonienė, paklausta, kaip jaučiasi į įstaigą grįžusi mergaitė, atsakė: „Sergu ir tikrai nieko nežinau.“

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vaikas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vaikas

103 Lietuvoje, 56 užsienyje

Lietuvoje šiuo metu galimų įvaikinti vaikų apskaitoje yra 552 vaikai.

Pernai 84 šeimos (sutuoktinių poros) ir 7 nesusituokę asmenys (moterys) Lietuvoje įvaikino 103 tėvų globos netekusius vaikus: 47 mergaites ir 56 berniukus.

81 įvaikintas vaikas buvo nuo 0 iki 3 metų, 15 vaikų nuo 4 iki 6 metų, 3 įvaikinti vaikai – 7–9 metų bei 4 įvaikinti vaikai nuo 10 iki 14 metų.

Pernai Lietuvos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių šeimos įvaikino 56 be tėvų globos likusius vaikus – 21 mergaitę ir 35 berniukus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min