Regina Gedvilienė, paskambinusi į redakciją, liejo pyktį ir ašaras. Teigia, kad jau keletą mėnesių išgyvena pragarą – turėjo normalų žemės sklypą, o vietoje jo gavo kemsynus.
Pasirodo, jos gyvenamoje vietovėje buvo vykdomas žemės konsolidacijos projektas.
Susirinko aplinkinių sklypų savininkai ir kartu sprendė, kaip kiekvienam patogiau sudėlioti sklypus.
Moteris tvirtina, kad dauguma į susirinkimus ėjo dėl tikslių geodezinių matavimų. Dalyvaujant šiame konsolidacijos projekte galima lengvai susitvarkyti geodezinius matavimus, nes daugelis orientuojasi pagal kuoliukus, kurie buvo sukalti kone prieš ketvirtį amžiaus.
Užpelkėjęs sklypas – vos už kelių metrų
Kaip paprastai teigia projektą vykdančio VŽF atstovai, konsolidacija dažnai padeda žmonėms perkelti sklypus arčiau namu arba kelis išsimėčiusius plotus sudėti į vieną.
R.Gedvilienės rėžis, kur ji prižiūrėjo daržą, buvo paslinktas porą dešimčių metrų į šoną. Ilgoji sklypo kraštinė šiek tiek persidengia su senąja sklypo vieta. Jos buvusi žemė atiteko kitam gyventojui. Rodos, kas čia blogo?
Manau, kad jie savavališkai paėmė mano žemę, motyvuodami tik tuo, kad čia jos neįmanoma palikti.
„Vietoje prižiūrėtos žemės gavau daug metų nedirbtą ir užpelkėjusią. Manau, kad man toks sklypas negalėjo būti siūlomas. Fondas man atrašė, kad aš susitariau su tuo žmogumi apsikeisti, tačiau aš iš tiesų nesitariau“, – dievagojosi moteris.
Bėda ta, kad moteris pasirašė bendrą susirinkimo dokumentą, kurį galima prilyginti pirkimo-pardavimo sutarčiai. Tai reiškia, kad žemės buvo išmatuotos pagal šį dokumentą.
Tačiau ji kreipėsi į prokuratūrą: „Manau, kad jie savavališkai paėmė mano žemę, motyvuodami tik tuo, kad čia jos neįmanoma palikti. Projekto vykdytojas, užuot atstovavęs mus abu, palaikė tik vieną pusę.“
R.Gedvilienė sako turinti iš viso šešis hektarus per kelis sklypus. Minėtame 26 arų sklype ji augino bulves, braškes. Naujoje vietoje, anot jos, niekas neaugs.
„Kelis metrus pastūmė – gavau pelkę. O mano žemę gavęs žmogus nesileidžia į kalbas – sako, jog tai ne jo žemė buvusi. Juk visus dokumentus turiu. Akivaizdžiai džiaugiasi išlošęs.
Iš projekto vykdytojų pusės buvo padaryta klaidų. Keičiant sklypus vietomis turi būti atsižvelgta į žemės būklę. Dabar gavosi, kad mano šeima buvo apvogta – liksime be bulvių“, – kalbėjo moteris.
Direktorius mano, kad kalti kaimynų pykčiai
Tomas Balčiūnas, Valstybės žemės fondo direktorius, sako šią situaciją išnagrinėjęs visapusiškai. Jis teigia, kad konfliktų perskirstant žemes buvo įvairių, tačiau tik šis niekaip neišsprendžiamas.
Jei mes ką nors blogo padarėme, už savo veiksmus atsakysime, tačiau dabar tiesiog dėl užgaidų kito žmogaus nuosavybės negalime judinti.
Vadovas nesupranta, kodėl moteris tiesiog neišėjo iš projekto – prie jos nekilnojamojo turto niekas nebūtų galėjęs piršto priliesti be jos žinios.
Sutartis, kurią pasirašė moteris, pasak direktoriaus, yra tvirtinama notaro ir ją būtų galima prilyginti turto pirkimo-pardavimo sutarčiai. Pagal jį braižomos naujos ribos ir registruojamos.
T.Balčiūnas neabejoja, kad moteris matė, kokį sklypą ji gaus vietoje senojo, todėl galėjo nesutikti, nedalyvauti procese arba nedėti parašo. Jo teigimu, žvelgiant į sklypą žemėlapyje, nepanašu, jis labai kuo skirtųsi nuo ankstesniojo.
„Manau, kad čia yra konfliktas tarp dviejų žmonių. Jei mes ką nors blogo padarėme, už savo veiksmus atsakysime, tačiau dabar tiesiog dėl užgaidų kito žmogaus nuosavybės negalime judinti“, – teigė VŽF direktorius, pabrėždamas, kad moteris bando kovoti po to, kai jos valia išreikšta parašu.
