Kol ji su šlapdribom ir naktiniu šalvenimu neužklupo, prie Kuršių marių, į dešinįjį jų krantą, palydėti vėlyvo rudens, atsisveikinti su lapkričiu ir nusiteikti gruodžio orų permainoms paskutinę lapkričio savaitę atvyko nemažai žmonių.
 |
| Vytauto Jusio nuotr./Tyko jūrinis erelis |
Visą rudenį taip buvo. Kai tik nurimsta vėjai, kai nekošia vakaris ar šiaurys su priešžiemio žvarba, Ventės rage, Kintų girininkijos rekreaciniame take – būreliais ir po vieną čia atvangos ieško ir su rudeniu atsisveikina ir vietiniai žmonės, ir atvykėliai.
Nors gruodis prie slenksčio, o vėtrų bei liūčių nenudraskytų paskutiniųjų žiedų dar šen ten matyti.
Beje, nors gruodis prie slenksčio, o vėtrų bei liūčių nenudraskytų paskutiniųjų žiedų dar šen ten matyti. Žydi kraujažolės ir pienės juodalksnyno pievose,saulutės, rugiagėlės, raktažolės – darželiuose.
Tyla ir ramybe pulsuojančioje Kuršių marių vandenų platybėje dar galima regėti ir didelius žiemoti likusių vandens paukščių būrius, o iš toli – medyje tykančio jūrinio erelio siluetą.
Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, pakeliui į Ventę sutikti prie Minijos, Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) teritorijoje sakė surašę tik du pažeidimų protokolus žvejams mėgėjams. Jie neturėjo 10 litų parai kainuojančių meškeriotojų kortelių.
Dabar, vėlų rudenį, po gausių liūčių vietinės reikšmės paupių keliai, automobilių stovėjimo aikštelės, kur meškeriotojai stato automobilius, jau virto giliomis klampynėmis. Jų tvarkymui nei NDRP, nei seniūnijos neskiria, nes neturi pakankamai išteklių.
Tad kraštas, kur vanduo ir žmogus kuria gyvenimą, būtent dėl paupių klampynių rudenį ir pavasarį praranda nemažai žavesio ir patrauklumo.
Beje dešiniajame Kuršių marių krante, Ventės rage, tik prieš keletą metų buvo įrengta asfaltuota automobilių stovėjimo aikštė, ir žaliosios erdvės po automobilių ratais jau nenukenčia.
 |
| Vytauto Jusio nuotr./Ventės tinklai |
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba perspėja, jog šį savaitgalį orai šalyje bus labai permainingi, ir į šiaurės vakarinius rajonus, taip pat ir pamarį, keliaujantieji turėtų būti itin atsargūs.
Numatoma šlapdriba ir sniegas, prasidės plikledis. Tad atsargumas einant ir važiuojant – būtiniausia sąlyga, kad grįžtumėte iš kelionių pamariais netraumuoti.
Prasidėjus šlapdribai ir šąlant, elektros perdavimo ryšių linijos, stogai, įvairios atramos ir konstrukcijos, taip pat medžių šakos aplimpa sniegu ir apledėja, o nuo sniego ir ledo svorio gali trūkti arba lūžti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai perspėja nestovėti ir nestatyti automobilių po dideliais medžiais.
