„Smarkiai kritus keleivių srautui iš Latvijos, „airBaltic“ be Lietuvos keleivių neišgyvens – tai rodo ir kompanijos patiriami finansiniai rezultatai. Tačiau itin dažni „airBaltic“ kompanijos aukščiausios vadovybės vizitai į mūsų šalies Susisiekimo ministeriją ir iš ten pasigirstantys svarstymai apie galimybes pirkti 51 proc. „airBaltic“ akcijų arba steigti Baltijos šalių skydžių bendrovę Latvijos bendrovės pagrindu leidžia daryti išvadą, kad Latvijos skrydžių bendrovė aktyviai pretenduoja gauti mūsų valstybės dotacijas ir tokiu būdu gelbėtis. Taigi Latvijos skrydžių bendrovę, iš esmės užvėrusią tiesioginius Lietuvos oro vartus, bus mėginama gelbėti iš Lietuvos biudžeto“, – svarsto G.Žiemelis.
Kelerius metus gaudavusi Latvijos valstybės ir jos valdomų įstaigų ir įmonių tiesioginę ir netiesioginę finansinę bei administracinę paramą, „airBaltic“ bendrovė aktyviai stengėsi perimti ir Lietuvos keleivius, kad šie skristų tik per Rygą.
Jo teigimu, kelerius metus gaudavusi Latvijos valstybės ir jos valdomų įstaigų ir įmonių tiesioginę ir netiesioginę finansinę bei administracinę paramą, bendrovė „airBaltic“ aktyviai stengėsi perimti ir Lietuvos keleivius, kad šie skristų tik per Rygą. Už tokią Lietuvoje vykdytą veiklą „airBaltic“ paduoda į teismą dėl 200 mln. litų žalos atlyginimo Lietuvos skrydžių bendrovei „flyLAL“. G.Žiemelis atkreipė dėmesį, kad „flyLAL“, vienintelei Lietuvos oro uostų keleivių srautus auginusiai bendrovei, sustabdžius savo veiklą, „airBaltic“ nutraukė didžiąją dalį tiesioginių skrydžių iš Vilniaus ir keleivius nukreipė skristi per Rygą. Tokiu būdu su keleivių srautu iš Vilniaus oro uosto į Latvijos pagrindinį oro uostą iškeliavo ir visi aviacijos mokesčiai, o tranzitiniais tapusių Lietuvos keleivių išleidžiami pinigai ir aviacijos sukuriamas BVP atiteko Rygai.
„Tačiau tikėtina, kad ir tai jau negelbsti „airBaltic“. Juolab, remiantis analitikų duomenimis, jau nuo rudens Rygos oro uoste „airBaltic“ turės mokėti didesnius mokesčius. Mokesčiai turėtų didėti Latvijos Kovos su korupcija ir korupcijos prevencijos biurui pradėjus tyrimą dėl galimai neteisėtų tarptautinio Rygos oro uosto sutarčių su skrydžių bendrovėmis „airBaltic“ ir „Ryanair“. Šioms bendrovėms buvo teikiamos išskirtinės nuolaidos, kurios kasmet siekdavo iki 54 mln. litų (11 mln. latų). Dar viena svarbi detalė: Latvijos nacionaliniame biudžete numatyta beveik 33 mln. litų subsidija regioniniams skrydžiams taip pat gali nepasiekti „airBaltic“ dėl labai sudėtingos Latvijos ekonominės padėties ir TVF kontrolės. Taigi įmonė atsidurs dar sudėtingesnėje finansinėje situacijoje, – mano G.Žiemelis. – Remiantis jau viešai pasirodančia informacija apie Latvijos oro linijų intensyvias pastangas rasti akcijų pirkėją ir Lietuvos susisiekimo ministerijos susidomėjimą, labai tikėtina, kad „airBaltic“ šiuo metu pretenduoja jau ir į mūsų valstybės pinigus, kaip tai iki šiol darė ir Latvijoje.“
G.Žiemelis pabrėžė, kad atsisakiusi bendradarbiauti su Lietuvos bendrove „flyLAL“ ir sustabdžiusi jos licenciją, Susisiekimo ministerija konstatavo, jog sunkioje padėtyje esanti valstybė negali remti privataus verslo.
„Norėčiau priminti, kad 2008 m. pabaigoje „flyLAL“ neprašė Lietuvos valstybės pinigų. Mes pasiūlėme „flyLAL“ akcijas už 1 litą ir už tai paprašėme tik valstybės garanto. O sprendžiant iš viešai pasirodžiusios informacijos Latvijos žiniasklaidoje, „airBaltic" reikia apie 150 mln. litų finansinės injekcijos veiklai palaikyti – t. y. 5 kartus daugiau, nei reikėjo „flyLAL". Tokiu atveju būtų nesuprantamas mūsų valstybės finansinė parama kitos valstybės oro linijoms. Manau, mūsų valstybė turi rūpintis savo šalies keleiviais, stengtis gauti naudos savo valstybei ir didinti mūsų šalies BVP, o ne atiduoti ir taip trūkstamas lėšas Latvijai. Tikime, jog valstybė taip ir elgsis“, – sako G.Žiemelis.
Kartu G.Žiemelis pabrėžė, kad net ir tuo atveju, jeigu valstybė, neatsižvelgdama į šalies ekonomikos interesus, nuspręstų skirti Latvijos skrydžių bendrovei paramą, į nemažą šios paramos dalį pretenduos „flyLAL“, siekdama prisiteisti 200 mln. litų iš Latvijos skrydžių bendrovės.
„Tokiu atveju susidarytų itin kurioziškas precedentas. Tačiau aš noriu tikėti, kad Lietuvos susisiekimo ministerija yra suinteresuota savo valstybės aviacijos gaivinimu ir ieško būdų atverti oro vartus iš Lietuvos, o ne svarsto paramos būdus Latvijos bendrovei“, – teigė G.Žiemelis.
„flyLAL“ skrydžių bendrovė yra padavusi į teismą bendrovę „airBaltic“ dėl nesąžiningų konkuravimo sąlygų – pagal šį ieškinį areštuota „airBaltic“ ir Rygos oro uosto turto už 200 mln. litų.
„flyLAL“ akcininkai, įvertinę itin kritišką Lietuvos aviacijos situaciją, yra pranešę apie sprendimą atsisakyti daugiau nei 48,5 mln. Lt, prisiteisus juos iš Latvijos bendrovės, ir atnaujinti Lietuvos bendrovės skrydžius iš Vilniaus.
