Pirmadienį paaiškėjo, kad stipriai apgirtęs jaunuolis, dėl kurio kaltės žuvo septyni asmenys, neturėjo teisės vairuoti. Prieš dvejus metus vyras jau buvo įkliuvęs neblaivus už vairo ir trejiems metams neteko vairuotojo pažymėjimo.
Girtų vairuotojų žygių sąrašą pirmadienį papildė ir neblaivus estas, kurio vairuojamas vilkikas suniokojo Kauno Kleboniškio tiltą remontuojančių kelininkų įrangą.
A.Tarasevičius, paklaustas, ar Kauno policijos vadovai neketina pasekti kolegų iš Vilniaus, Klaipėdos bei kitų šalies miestų pavyzdžiu ir pradėti viešinti neblaivių vairuotojų vardus ir pavardes, tvirtino, jog sukurti vadinamąją „gėdos lentą“ planuota jau seniai.
Reaguodamas į pasipylusias skaudžias nelaimes, Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis Lietuvos policijos generaliniam komisarui Vizgirdui Telyčėnui pavedė kaip įmanoma dažniau keliuose organizuoti vairuotojų blaivumo patikras.
Nors Kauno policijos surinkta statistika byloja, jog neblaivių vairuotojų bei eismo įvykių miesto gatvėse mažėja, ketinama imtis dar griežtesnių priemonių siekiant išvengti skaudžių tragedijų. Anot Kauno policijos vadovų, laikinosios sostinės gatvėse įvykstančių nelaimių skaičius mažėja nuolat. Pernai mieste įvyko 110 eismo įvykių, kurių metu buvo sužeisti ar žuvo žmonės. Palyginus su 2007 metais, pernai tokių įvykių sumažėjo 13 proc. Užpernai eismo nelaimėse buvo sužeisti 183 žmonės, o pernai – jau 158.
Situacija Kaune yra gana nebloga, čia neįvyko itin tragiškų nelaimių. Žinoma, statistika gali keistis kiekvieną sekundę, nes bet kurią akimirką kažkas gali įvykti“, – kalbėjo Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Alfonsas Tarasevičius.
Nors pernai Kaune buvo sulaikyta net 20 proc. mažiau neblaivių vairuotojų nei 2007 metais, jų skaičius vis tiek įspūdingas. Pernai už vairo neblaivūs įkliuvo net 1783 vairuotojai. Tai reiškia, jog Kauno policijos pareigūnai pernai per dieną vidutiniškai sulaikydavo po beveik 5 girtus pažeidėjus. Dėl jų kaltės laikinojoje sostinėje 2008-aisiais įvyko 15 avarijų, kurių metu nukentėjo arba žuvo žmonės.
„Tačiau pareigūnams įkliūva toli gražu ne visi neblaivūs vairuotojai“, – taikliai pastebėjo Kauno policijos Patrulių rinktinės vadas Remigijus Balandis.
Laukia teisinio išaiškinimo
Pasak A.Tarasevičiaus, policijos pareigūnai, siekdami sumažinti girtų vairuotojų miesto gatvėse skaičių, griebiasi įvairiausių priemonių. „Vykdome policines priemones – darome reidus, tikriname – ypač savaitgaliais – vairuotojų blaivumą. Be jokios abejonės, labai svarbų vaidmenį vaidina ir prevencinis darbas. Bendradarbiaujame su įmonėmis, organizacijomis. Apie avaringumą ir pasekmes aiškiname mokyklose, darželiuose, netgi bažnyčios priima mūsų pareigūnus, – teigė Kauno kelių policijos valdybos viršininkas. – Tačiau tai yra ne vienerių ar dvejų metų darbas. Žmonių mąstyseną ir mentalitetą galima keisti tik labai pamažu“.
A.Tarasevičius, paklaustas, ar Kauno policijos vadovai neketina pasekti kolegų iš Vilniaus, Klaipėdos bei kitų šalies miestų pavyzdžiu ir pradėti viešinti neblaivių vairuotojų vardus ir pavardes, tvirtino, jog sukurti vadinamąją „gėdos lentą“ planuota jau seniai. „Mes norėjome tai padaryti. Bet galutinio sprendimo dar nepriėmėme, nes laukiame tikslaus teisinio išaiškinimo, ar tai nebūtų asmens teisių pažeidimas, – paaiškino pareigūnas. – Tačiau aš esu tik už viešinimą. Juk girtas žmogus už vairo yra sąmoningas potencialus žudikas“. „Žmogui, kuris turi sąžinės ir savigarbos ar užima atitinkamą padėtį visuomenėje, tai tikrai būtų stipri ir veiksminga poveikio priemonė“, – savo kolegai antrino ir R.Balandis.
Veiksminga priemonė
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Avarijos vietoje |
Psichoterapeuto Olego Dutovo teigimu, viešumas vertinamas kaip veiksminga priemonė drausminant prasižengėlius. „Šios priemonės buvo galima imtis ir anksčiau, prieš kokį dešimtmetį. Gal dabar galėtume džiaugtis kur kas saugesniu eismu“, – teigė jis.
Tačiau, pasak psichoterapeuto, viešumas gali paveikti ne tik pačius vairuotojus. Tai, kad informacija apie artimo žmogaus prasižengimus yra skelbiama viešai, gali neigiamai paveikti šeimos narius, giminaičius. „Gali nutikti ir taip, kad asmuo, kuris nepadarė nusižengimo, tačiau prasikalto jo artimas giminaitis, baimindamasis, jog visi apie tai sužinos, nekaip jausis“, – pastebėjo specialistas.
Gėdos lenta – teisėta
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) užpernai Vilniaus miesto Vyriausiajam policijos komisariatui buvo uždraudusi viešinti Kelių eismo taisyklių pažeidėjų asmens duomenis. Tačiau komisariatas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti inspekcijos draudimą. Teismas 2007 metų vasarą šį policijos prašymą patenkino. Nors VDAI aukštesnės instancijos teismui pateikė apeliaciją, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti šį sprendimą.
