Savivaldybės nepatenkintos taip ilgai užtrunkančiu valstybinės žemės perdavimo procesu, kadangi tai neigiamai veikia sąlygų verslo plėtrai sudarymą.
Seimui priėmus ŽŪM pateiktas pataisas, anot projekto rengėjų, žemės perdavimo procesas sutrumpėtų maždaug nuo 7 mėnesių iki 1,5 mėnesio.
Šiuo metu pagal galiojantį reglamentavimą savivaldybės patikėjimo teise valdo joms Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinę žemę.
„Savivaldybės nepatenkintos taip ilgai užtrunkančiu valstybinės žemės perdavimo procesu, kadangi tai neigiamai veikia sąlygų verslo plėtrai sudarymą ir šios veiklos skatinimą, darnios miestų plėtros planų kūrimą, potencialių investuotojų, kurie norėtų investuoti į miestų teritorijų sutvarkymą, pritraukimą“, – rašoma siūlomo Žemės įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Balandžio 6-ąją, po pateikimo, Seimas pritarė to paties įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos valstybinės žemės patikėtinio funkcija atitektų savivaldybėms. Įstatymo projektą teikęs Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys S.Gentvilas anksčiau 15min teigė siūlantis šias pataisas dėl prastos NŽT (kuri šiuo metu yra valstybinės žemės patikėtinė) veiklos bei siekio sustiprinti savivaldą ir pritraukti investicijų.
„Savivaldybės galės produktyviau valdyti žemę, nes [dabar] jos užtrunka pusę metų–metus laukdamos, kol vienas ar kitas sklypas pasieks aukcioną ar pardavimą. Tai yra neadekvatu“, – dėstė Seimo narys.
Per posėdį už S.Gentvilo pateiktas pataisas balsavo 78 parlamentarai, iš kurių daugiausia – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, anot jos vyriausiojo patarėjo Mindaugo Lingės, liberalo siūlomiems keitimams nepritaria. Tokios pačios nuomonės laikosi ir žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, manantis, kad Seimo nariai, svarstydami projektą birželio 8-ąją, jam pasipriešins.
„Nelabai suprantu, dėl ko ši iniciatyva kilo. Savivaldybės, ypatingai kaimiškose vietovėse, nebeturi problemų, nes NŽT tik derina savivaldybių parengtus projektus. Savivaldybės pačios inicijuoja infrastruktūrinius projektus, plėtrą, sklypų formavimus“, – anksčiau teigė ministras.
ŽŪM pateikus minėtas įstatymo pataisas, S.Gentvilas ir toliau viliasi, kad „argumentai jo pusėje“.
Čia Vyriausybės išėmimas iš to nieko negarantuoja. NŽT yra neveikianti institucija – kai kuriais atvejais.
„Seimo pirminis pritarimas buvo didelis, tik 6 balsai prieš, 78 – už, nuo to laiko niekas nepasikeitė – nei NŽT, nei NŽT reformos struktūra, NŽT nepakeistos jokios vidinės tvarkos [...]“, – penktadienį sakė jis.
Teigdamas, kad bet koks supaprastinimas yra gerai, Seimo narys ministerijos siūlymus įvardijo kaip „kosmetinį makiažą“. Anot jo, inicijuojami pokyčiai žemės perdavimo proceso nepagreitins: „Turiu raštus ir pavyzdžius, kaip NŽT 8–9 mėnesius (savivaldybių prašymu) nepaskelbia žemės nuomos aukcionų [...]. Ten Vyriausybės pritarimo nereikia, ten reikia tik NŽT ir Valstybės žemės fondo parašų. Čia Vyriausybės išėmimas iš to nieko negarantuoja. NŽT yra neveikianti institucija – kai kuriais atvejais. Aš abejoju, kad čia kas nors paspartės.“
Šių metų kovą ŽŪM pradėjo NŽT reorganizaciją, kurios metu planuojama panaikinti 2 departamentus, 30 proc. sumažinti vadovaujančių darbuotojų skaičių, aiškiai padalyti vadovų atsakomybes, mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę.
Žemės ūkio ministras išreiškė nepasitikėjimą NŽT direktoriumi Danieliumi Kupriu. Dėl jo veiklos išsinuomojant valstybinę žemę ir piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ministerija pradėjo du tyrimus.
Vyriausybė praeitų metų gruodį patvirtintoje programoje pažadėjo suteikti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme.
„Žemė – esminis instrumentas, galintis paskatinti verslo investicijas, ir todėl savivaldybėms, kaip valdžios lygmeniui, esančiam arčiausiai kiekvieno piliečio, turi būti užtikrinta galimybė išnaudoti šį instrumentą vietos plėtrai skatinti“, – rašoma programoje.
Ji taip pat įsipareigojo iki 2018-ųjų supaprastinti valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise tvarką.
