Anot Seimo Nacionalinios augumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko, rudenį Seimui teikiamame Žvalgybos įstatyme turėtų būti numatyta, kad vienas Seimo kontrolierius būtų skiriamas specialiai saugumiečių veiklai kontroliuoti.
„Vienas iš mūsų siūlymų yra Žvalgybos institucijų veiklos kontrolieriaus paskyrimas. Mes siūlome tai numatyti kaip Specialų Seimo kontrolieriaus funkcijas, nekuriant jokios naujos institucijos.
Tas žmogus, kuris turėtų tarnybų pasitikėjimą, būtų patyręs, turėtų Seimo pasitikėjimą, kad jis galėtų gilintis į kiekvieną kontroliuojamą atvejį labai giliai“, – aiškino A.Anušauskas.
Pasak jo, kontrolierius turėtų ne tik formaliai pažiūrėti, ar sutvarkyti visi dokumentai, bet ir tikrinti, ar tyrimas buvo adekvatus.
„Jis turėtų tirti, ar nebuvo peržengtos tam tikros ribos, ar tyrimas buvo adekvatus, ar tyrimo metu nepasitraukta nuo pirminių keltų tikslų. Manau, kad procedūrinius dalykus kontroliuoti yra lengviausia, bet galvojame, kad ypatingais, rezonansiniais atvejais kontrolierius turėtų gilintis ir į turinį“, – teigia A.Anušauskas.
Be to, visą tarnybų veiklą, jos finansinį pagrįstumą, resursų naudojimą dar kontroliuotų ir specialus Saugumo pakomitetis Seime, kuriam priklausytų penki Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai.
Komiteto pirmininkas, policijos bei prokurorų atstovai tikina, kad šiuo metu dauguma reikalingų įstatymų, kad operatyvine veikla nebūtų piktnaudžiaujama yra priimti, tačiau kol kas neaišku, ar visų jų tinkamai laikomasi.
„Įstatymas iš tikrųjų nėra blogas. Tokiais atvejais visada svarbiausia, kaip jis įgyvendinamas. Kalbėčiau apie tuos asmenis, kurie vykdo įstatymą – kaip sąžiningai jie vykdo įstatymą. Taip pat kalbėčiau apie tuos pareigūnus, kurie operatyvinę veiklą kontroliuoja“, – sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis.
Pasak prokuroro, žmogiškasis faktorius yra itin svarbus, tačiau jis neigia, kad piktnaudžiavimas pasiklausymu yra sisteminis.
„Aš nemanau, kad galima kalbėti apie sistemines problemas. Taip, klaidų yra, yra pavienių pažeidimo atvejų, bet iš tikrųjų mes į juos reaguojame. Pirmiausia yra drausminė atsakomybė, kurią taiko institucijos savo pareigūnų atžvilgiu. Galima kalbėti ir apie baudžiamąją atsakomybę, kai atsakomybėn buvo patraukti pareigūnai, netinkamai vykdę pareigas, bet tokių atvejų nėra labai daug", – teigia prokuroras.
Savo ruožtu Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius kalba apie per dažną operatyvinės veiklos taikymą. Anot jo, nepriklausomoje Lietuvoje operatyvinės veiklos taikymas nedaug tesiskiria nuo sovietmečiu susiformavusių tradicijų.
H.Mickevičius pažymi, kad iš viešai žinomų bylų, kai buvo klausomasi žurnalistų pokalbių, galima susidaryti įspūdį, jog specialiosios tarnybos pažeidžia žmogaus teises ir sankcijų pasiklausyti prisidengdamos visuomenės interesu prašo pernelyg dažnai.
Primename, kad Europos Komisijos duomenimis, 2008 m. mūsų šalies teisėsauga daugiau kaip 85 tūkst. kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų apie asmenis pateikimo.
