Trečiadienį žvejybos asociacijų bei institucijų atstovai susitikę su naujojo dujotiekio, jungsiančio Rusiją ir Vokietiją, įgaliotaisiais vadybininkais pažymėjo, kad ketinamo tiesti vamzdžio trajektorija eina per pačias žuvingiausias vietas.
„Mūsų žvejai ties Bornholmo sala pagauna apie 80 proc. menkių“, – pažymėjo Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila. Jūros dugnas nelygus, todėl, kaip pažymėjo pašnekovas, ir kapitonai, žvejai, turės galvoti kaip praplaukti neužkliudžius tralo – žvejybinio tinklo. Jo kaina siekia keliasdešimt tūkstančių litų. „Ar mes galime būti patenkinti, kad atsiranda papildomi trikdžiai? Jau ir taip jūra pilna nuskendusių laivų, cheminių ginklų“, – piktinosi A.Bargaila. Pasak jo, dėl „Nord Stream“ žvejai neišvengiamai praras tradicinius žvejybos plotus.
Trečiadienį šiuos argumentus teko išklausyti dujotiekio įgaliotiesiems atstovams. Pasak „Nord Stream“ atstovo Tapio Pekkola, panašias pastabas jiems jau išsakė ir danų, švedų bei suomių žvejai.
„Tai labai svarbūs klausimai ir natūralu, kad jie kyla ir kitoms šalims – juk dirbame toje pačioje jūroje. Tai bus sprendžiama tarptautiniu lygmeniu“, – sakė jis. Kartu pabrėžta, jog lietuviai turės pateikti tikslias vietoves, kur jie žvejoja.
„Mes negalime teikti kompensacijas dėl nepagauto žuvų kiekio“, – sakė T.Pekkola. Anot pašnekovo, bus ieškoma kompromiso ir po savaitės vėl planuojamas susitikimas.
