Europos Komisija apsisprendė šalims rekomenduoti taikyti efektyviausią jūros išteklių naudojimo ir verslo efektyvumo tvarką, ją jau taiko Olandija, Islandija ir Naujoji Zelandija, o žvejų įmonės čia dirba koncesijos pagrindais, antradienį rašo „Lietuvos žinios“.
Visos Bendrijos narės turės diegti perleidžiamų žvejybos koncesijų sistemą ir ji turi būti taikoma nuo 2014 metų.
Dabartinė Lietuvos jūros išteklių skirstymo tvarka remiasi žuvų kvotų dalybomis laivui ir griežtais reikalavimais tiekti du trečdalius laimikio į Klaipėdos žuvų aukcioną. Už parduotas žuvis 3 proc. pajamų iš žvejų išskaičiuojami aukcionui išlaikyti.
Tačiau koncesijos teisė gali apversti viską aukštyn kojomis. Kol kas žvejai džiaugiasi, kad galimybė perleisti kvotas vieni kitiems neatspindi prievolės pristatyti žuvis į aukcioną.
Komercinė laisvė leistų parduoti žuvis toje valstybėje, kurioje mokama brangiau. Tačiau Klaipėdos savivaldybė siekia, kad kuo daugiau šviežių žuvų būtų miesto prekyvietėse. Miesto tarybos Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas Valerijonas Bernotas siūlė žvejams pasvarstyti, ar būtų geriau, jeigu aukcioną ir žvejų prieplauką perimtų savivaldybė.
Tuomet aukciono veiklą galima būtų išplėsti mažmenine prekyba ir netgi šiokia tokia produkcijos gamyba.
Žvejų prieplaukas valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, o aukcioną – Žemės ūkio ministerija.
Susisiekimo ministerija neprieštarauja, kad uostelį perimtų savivaldybė, nes dėl jo apsaugos ir priežiūros direkcija patiria po 80 tūkst. litų išlaidų kasmet.
Žemės ūkio ministerija kol kas nenusiteikusi perleisti aukciono nuosavybės teisių, tačiau savivaldybei ministras pažadėjo jo bent jau neprivatizuoti, nors įstatymas tai leidžia.
Žvejai tikina, jog pritartų permainoms, jeigu būtų tikri, kad uostelio išlaikymo savivaldybė neužkrautų ant jų pečių. V. Bernotas tikino, kad veiklą organizuojant savivaldybei, žvejai tikrai nenukentėtų, o mieste atsirastų daugiau šviežių žuvų.
