„Suprantame poreikį spręsti aktualią automobilių stovėjimo prie Kauno klinikų problemą, tačiau norime išsklaidyti abejones dėl tinkamos pagarbos Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto genocido aukoms. Privalome prisiminti istorijos skaudulius bei įsitikinti, kad naujas statinys nebus statomas ant didžiausią tragediją menančių žmonių kaulų. Todėl manome, kad prieš tęsiant daugiaaukštės automobilių aikštelės statybų projektą, būtina atlikti išsamius tyrimus“, – rašoma LŽB laiške Kauno merui, Klinikų vadovui, paveldo institucijoms ir Vyriausybei.
LŽB taip pat pateikia dokumentus, kuriais remiasi teigdama, kad minėtoje teritorijoje gali būti holokausto aukų palaikai.
Privalome prisiminti istorijos skaudulius bei įsitikinti, kad naujas statinys nebus statomas ant didžiausią tragediją menančių žmonių kaulų. Todėl manome, kad prieš tęsiant daugiaaukštės automobilių aikštelės statybų projektą, būtina atlikti išsamius tyrimus.
Vis dėlto Kauno tvirtovės VII forto direktorius, karybos paveldo tyrinėtojas Vladimiras Orlovas BNS sakė, kad ši informacija yra sena, o visų forte nužudytų asmenų palaidojimo vietas apytiksliai yra pavykę nustatyti ir jos neišeina už forto ribų.
„Visos kapavietės yra žinomos, visos jos yra forte. Viena kapavietė yra žinoma labai dideliu tikslumu, kita kapavietė maždaug 10 metrų tikslumu, viena – maždaug 40 metrų.
Bet jos visos yra VII forto teritorijoje, tai patvirtina gana išsamūs šaltiniai, tokie kaip tiesioginio žudynių vykdytojo apklausos protokolai Saugumo komiteto, daryti 1962 metais, ir tų žudynių vykdytojų sudaryti brėžiniai bei forto schemos, KGB karininkų fotofiksacija. Ar galima pasitikėti KGB šaltiniais? Kadangi kalbama apie faktinę tyrimo medžiagą su žudynių vietos aplankymu ir su duomenų surinkimu, o ne apie politinius momentus, drįsčiau teigti, kad šia medžiaga pasitikėti galima“, – sakė V.Orlovas.
Jo teigimu, tą patį liudija forte kalintų ir išgyvenusių asmenų, vokiečių karininko parodymai.
„Tikimybė, kad bent vienas žydo lavonas buvo išneštas už forto ribų lygi nuliui, nes to visiškai nereikėjo“, – įsitikinęs V.Orlovas.
Kad aukų palaidojimo vietos nežinomos ir greičiausiai yra už forto ribų, žydams, norėjusiems įamžinti aukų atminimą, buvo atsakyta sovietmečiu, kai forte buvo karinis dalinys. Nors tuo metu, pasak tyrėjo, archyvuose gulėjo visa detali informacija apie šių aukų buvimo vietą.
Tikimybė, kad bent vienas žydo lavonas buvo išneštas už forto ribų lygi nuliui, nes to visiškai nereikėjo, – įsitikinęs V.Orlovas.
Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius dar nežino, ar bus nuspręsta atsižvelgti į LŽB prašymą. Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus BNS sakė, kad pirmiausia bus renkama informacija, o tai gal užtrukti keletą mėnesių.
Kauno klinikų atstovai tvirtino, jog imsis visų priemonių paveldui išsaugoti.
„Mes galime patikinti, kad laikysimės visų Lietuvoje galiojančių teisės aktų ir imsimės visų priemonių užtikrinti istorinio paveldo išsaugojimą“, – teigiama Kauno klinikų direktoriaus ekonomikai ir infrastruktūrai prof. habil. dr. Artūro Grebliausko atsakyme BNS.
Kauno savivaldybė yra perdavusi Sveikatos apsaugos ministerijai žemės sklypą, kuriame Kauno klinikos ketina įrengti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę. Tikimasi, kad ji padės išspręsti problemas dėl stovėjimo vietų Klinikų prieigose.
