Valstybei pinigai taip pat itin svarbūs − nefinansuojant įvairių projektų, šie stringa, sustoja, yra nepradedami. Kasmet vasaros metu remontuojamos mokyklos iki mokslo metų pradžios tikrai ne visos būna pabaigtos. Kaltų dažniausiai dėl to nėra − tai pinigai per vėlai atėjo, tai konkursą pralaimėjusios įmonės skundą svarstė, tai oras nepalankus lauko darbams buvo. Dėl įvairių priežasčių ne viena mokykla rugsėjo 1-ąją pradės nepabaigtoje remontuoti mokykloje.
Rajoninės mokyklos pinigų turi tik kosmetiniam remontui
Renovuoti visą pastatą reikia milijoninių sumų. Jų rasti ne itin dideliame valstybės biudžete niekada nėra lengva. Rajoninės mokyklos dažnai stengiasi kasmet gauti nors šiek tiek lėšų, kad mokykla naujus mokslo metus pradėtų atsinaujinusi. Dėl apkarpytų biudžetų savivaldybės negali skirti daug pinigų mokykloms, todėl mokslo įstaigos pačios turi atrasti pinigų sienų dažymui, langų keitimui, kanalizacijos tvarkymui ir pan. Utenos rajono savivaldybės švietimo, sporto ir turizmo skyriaus vedėjas Romualdas Kraulišas pasakojo, kad šią vasarą itin didelių renovacijų Utenos mokyklose nėra.
Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime rašoma, kad šiemet 36 mokyklų remonto darbams yra skiriama daugiau nei 25 mln. Lt. Vasarą šiose mokslo įstaigose atliekami vidaus patalpų apdailos darbai. Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje suremontuota daugiau kaip pusė mokyklų.
„Tik viename lopšelyje-darželyje šiltinamos sienos, remontas iki rugsėjo 1-osios dar nebus pabaigtas, bet darbai neturėtų trugdyti vaikams. Rugsėjo pabaigoje teiksime pakartotinę paraišką Aukštakalnio pradinės mokyklos renovacijos projektui, kuris įkainotas 4 milijonais litų. Taip pat turėtų būti pradedamas renovuoti Dauniškio gimnazijos stadionas − tai kainuos daugiau kaip milijoną“, − pasakojo R.Kraulišas.
Telšių rajono savivaldybės švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė komentavo, kad šiemet vyksta tik eilinio remonto darbai keliose mokslo įstaigose, dar viena renovacija yra planuojama, tačiau pertvarkymų nėra. D.Mažeikienė pasakojo, kad sutvarkius administracinius sunkumus, kurie atsirado įkūrus naujus poskyrius, viskas einasi daug geriau. „Iš pradžių buvo labai painu, pavyzdžiui, Telšių savivaldybėje anksčiau apskritai buvo tik švietimo poskyris, dabar tapome atskiru skyriumi. Atsirado viešųjų pirkimų skyrius. Kai kurie skyriai apskritai turėjo tik vieną darbutoją. Tačiau čia adiministraciniai dalykai. Kai viskas susitvarkė tapo daug geriau“, − kalbėjo D.Mažeikienė.
Painūs dokumentai lėtina darbus
Kai kuriose savivaldybėse tik neseniai atsirado viešųjų pirkimų skyrius, pertvarkyta administracinė sistema. Dar ne visai suprasdami, kas yra tie viešieji pirkimai, konkursų rekonstrukcijoms atlikti reikalingų dokumentų svarba, savivaldybių darbuotojai darė daug klaidų, dirbo lėtai. D.Mažeikienė kalbėdama apie darbų strigimus, viešųjų pirkimų neaiškumus bei konkursų skundimus užsiminė, kad dabar savivaldybėms jau sugebant susitvarkyti su painiais dokumentais darbai kelią skinasi daug greičiau.
Utenos rajono savivaldybės atstovas R.Kraulišas pripažino, kad viešųjų pirkimų problema šioje savivaldybėje yra labai opi ir gili. Utenos rajono savivaldybės teritorijų planavimo ir statybos skyrius dėl lėtai vykstančių darbų kaltina viešuosius pirkimus. Rugsėjo 28 d. turi būti siunčiama paraiška Aukštakalnio pagrindinės mokyklos renovacijos projekto patikslinimui − projektas sustojo jau prieš dvejus metus. R.Kraulišas pripažino, kad dėl to buvo kilęs skandalas. „Iš pradžių ministerija paskelbė, kad mes pakliuvome į renovuojamų mokyklų sąrašą, vėliau pareiškė, kad šiai mokyklai nebeliko pinigų, dar vėliau pareiškė, kad vistik pinigų yra. Čia labai daug politikos yra, net nebesinori sveikatos gadintis ir galvoti kaip čia viskas supinta, kad paprastam žmogui čia nesuvokiami dalykai. Galų gale − niekas nieko neišaiškina. Gerą žinią bendruomenei stengiesi paskelbti, o vėliau tave laiko melagiu“, − viešųjų pirkimų dokumentų labirintais stebėjosi R.Kraulišas.
Ministerijos pranešimuose spaudai − tik geros žinios
Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime rašoma, kad šiemet 36 mokyklų remonto darbams yra skiriama daugiau nei 25 mln. Lt. Vasarą šiose mokslo įstaigose atliekami vidaus patalpų apdailos darbai. Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje suremontuota daugiau kaip pusė mokyklų, pastatytos 8 naujos mokslo įstaigos. Šiemet iš Valstybės investicijų programos skirta daugiau nei 14 mln. Lt, remontuojamos mokyklos bei statybos užbaiginėjamos dvidešimt šešiose savivaldybėse. Aplinkos ir Ūkio ministerijų Europos Sąjungos lėšos yra skiriamos apšiltinti 27 mokykloms. Taip pat Švietimo ir mokslo ministerija skirs lėšų suremontuoti mokyklų vidaus patalpoms. Iš Valstybės investicijų programos finansuojami mokyklų modernizavimo projektai yra Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su savivaldybėmis atsakomybės sritis.
