Pasak merginos, savo magistro darbą, kuriame nagrinėjo Kauno jaunimo organizacijų bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimą, „Jaunimo stipendijos“ konkursui ji pateikė paskutinę dieną ir tik todėl, jog norėjo, kad jos darbas – neliktų tik tarp universiteto sienų.
Apie jaunimo politiką, pasiryžimą dalyvauti stipendijų konkursuose ir kitus dalykus kalbamės su „Jaunimo stipendijos“ laimėtoja.
- Kaip nusprendei teikti darbą „Jaunimo stipendijai“ laimėti? Ar pasitikėjai savo jėgomis ir tikėjaisi pergalės?
- Apie „Jaunimo stipendijos“ konkursą sužinojau pernai kai buvo paskelbta laimėtoja – Irena Daubarienė. Tačiau pati niekada nemaniau, kad dalyvausiu. Savo magistrinį darbą į ,,Jaunimo stipendijos“ konkursą išsiunčiau paskutinę dieną, kai jau terminas buvo bepasibaigiantis. Norėjosi, kad mano išryškintos idėjos neliktų tik tarp universiteto sienų. Juk valstybės perspektyva turėtų būti orientuota į jaunimą, kuris dar tik įsilies į viešąjį sektorių. Nuo jo mąstymo, veiklos orientacijos į rezultatus priklausys Lietuvos viešojo valdymo efektyvumas, kuris būtinas ir miestų savivaldybių veikloje. Nors pačiu darbu tikėjau, nemaniau kad laimėsiu. Iš daugumos pretendentų laimi tik vienas, nesitikėjau, jog tai būsiu aš.
- Tavo darbas susijęs su jaunimo organizacijomis. Ar pati veiki JNVO, priklausai kokiai nors organizacijai?
- Dar bakalauro metais, būtent praktikos metu, teko susidurti su jaunimo organizacijomis. Taip pat tam tikrą laiką savanoriavau. Tačiau kai mokaisi ir dirbi sudėtinga atrasti jėgų dar vienai veiklai. Tad jokiai jaunimo organizacijai nepriklausau. Galbūt tai man padėjo į situaciją žvelgti objektyviai ir rašant darbą nepalaikyti nė vienos pusės.
- Analizavai JNVO ir valdžios bendradarbiavimą. Galbūt trumpai galėtum pasakyti didžiausias problemas?
- Visų pirma, reiktų pabrėžti, kad JNVO ir valdžios bendradarbiavimą reikia suvokti kaip neabejotinai reikalingą ir naudingą, jei norime siekti efektyvesnių šalies veiklos rezultatų ir tikslingesnės bei prasmingesnės jaunimo organizacijų veiklos krypties. Rašant magistrinį darbą išryškėjo, kad vyrauja nesusikalbėjimas tarp šių sektorių atstovų. Taip pat reiktų pabrėžti, kad abi pusės turi būti suinteresuotos bendradarbiavimo stiprinimu, o jis sustiprėtų jeigu valdžios atstovai rodytų daugiau iniciatyvos bendraujant su jaunimu, patobulintų projektų finansavimo mechanizmą, sumažintų biurokratines kliūtis.
Jaunimo užimtumo politikos tikslinimas turėtų būti daugiau orientuotis ne į jaunimo laisvalaikio užimtumą, būtent renginių organizavimą, o į veiklą, kuri padėtų spręsti visuomenines, socialines problemas. Jaunimo organizacijos siekdamos stiprinti bendradarbiavimo ryšius, turėtų pasižymėti vidine derme: vizijos, misijos, tikslų. Jaunimo organizacijos turėtų suvokti verslumo principus ir jais vadovautis. Mokymasis iš savo patirties padėtų organizacijoms tikslingai kreipti savo veiklą. Ir, žinoma, turėtų plėsti savo veiklą, kuri būtų siejama su tikslingesne ir prasmingesne veiklos orientacija. Būtina, kad bendradarbiavimas vyktų ne tik problemų sprendimo kontekste.
- Ką planuoji nuveikti su laimėta „Jaunimo stipendija“?
- Tikriausiai, nuskambės banaliai, bet dar nežinau. Man dar sunku patikėti, kad iš tikrųjų laimėjau. Tai, kad laimėjau jaunimo stipendiją man tarsi simbolizuoja, jog tau įdomus darbas, kad ir koks jis bebūtų sunkus – atsiperka. Svarbiausia tikėti tuo ką darai daryti ir siekti savo tikslo, nesvarbu ką sakytų kiti.
- Ar patartum kitiems studentams rinktis magistro darbo temas, susijusias su JNVO, o kartu ir bandyti laimėti „Jaunimo stipendiją“?
- Ne tik patariu, bet ir rekomenduoju studentams rinktis temas susijusias su JNVO, nes jų magistriniame darbe iškeltos idėjos turi galimybę būti realiai įgyvendinamos laimėjus stipendiją.
