„Manyčiau būtų logiška, kad Vilniuje ir Kaune universitetai būtų sujungiami pagal kryptis – techniškieji, sveikatos mokslai bei kartu socialiniai, humanitariniai mokslai ir kartu menai. Optimalus modelis būtų Vilniuje ir Kaune turėti po tris universitetus“, – savaitraščiui „Veidas“ sakė R.Žaliūnas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva turi apsispręsti, ko siekia – ar masinio aukštojo išsilavinimo, kaip yra dabar, ar elitinio universitetinio išsilavinimo tik pačiai gabiausiai visuomenės daliai.
„Aš šalininkas, kad reikia ne orientuotis į masiškumą, bet siekti aukštesnės kokybės, išgryninant studijų programas, optimizuojant universitetų tinklą ir aiškiai įvardijant, kad universitetuose gali studijuoti tie, kurie ne tik nori, bet ir geba“, – tvirtino Rektorių konferencijos prezidentas.
Šiemet tik keturi universitetai taikė minimalų priėmimo slenkstį į mokamas vietas, o kiti priėmė visus, turinčius brandos atestatą.
Iš viso sutartis su universitetais ir kolegijomis šiemet pasirašė 29 tūkst. 923 asmenys. Iš jų 17 tūkst. 52 studijuos universitetuose, 12 tūkst. 871 – kolegijose.
Valstybė finansuos 15 tūkst. 780 pirmakursių studijas, tikslinėse vietose – 118 asmenų. Patys už mokslą mokės 14 tūkst. 25 asmenys, iš jų 1058 įgijo teisę į studijų stipendijas.
