-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 04 20

Nauja manipuliacija: raginama protestuoti prieš sankcijas Rusijai

Artėjant Prancūzijos prezidento rinkimų antrajam turui, socialiniuose tinkluose pastebėta nemažai šiam įvykiui skirtų manipuliacijų. Vienoje jų pateikiami protestų Ispanijoje vaizdai, tačiau įrašo komentare kalbama apie dabartinio Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono planus įvesti maisto korteles.
Emmanuelis Macronas
Emmanuelis Macronas / „Scanpix“/AP nuotr.

„Dėl numatomo maisto produktų trūkumo prezidentas Makronas jau svarsto įvesti Prancūzijoje maisto produktų korteles vidutines ir mažesnes pajamas turintiems piliečiams! Metų pabaigoje ateis ir pas mus krizė, pabadauti mažas pajamas gaunantiems teks.

Pasaulyje didėja protestai prieš kainų kilimą, kurį iššaukė sankcijos...Rusijai. Bet lietuviai nuolankūs, kaip avinai, kuriuos varo į skerdyklą“, – skelbia prierašas po vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti kovo 25 dieną Ispanijoje vykę vilkikų vairuotojų protestai (kalba netaisyta).

Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama manipuliacija
Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama manipuliacija

Priemonės padėti

Žinutė sukurta taip, kad sudarytų įspūdį, jog Prancūzijos vadovo pasiūlytos maisto kortelės reikštų deficitą ir būtiniausių produktų trūkumą, tačiau taip nėra.

Sąvoka „maisto talonai“ klaidingai tapatinama su Lietuvoje po nepriklausomybės atgavimo gyventojams dalytomis universalių prekių kortelėmis.

Tuo metu Lietuvoje trūkstant prekių, būtiniausioms prekėms (kruopoms, makaronams, muilui, skalbimo milteliams ir panašiai) įsigyti tam tikram laikotarpiui, pagal gyvenamąją vietą buvo išduodami vadinamieji prekių talonai.

Tai buvo priemonė, padedanti laikinai patenkinti minimalius gyventojų poreikius, tačiau visiškai patenkinti prekių poreikį buvo įmanoma tik didinant prekių pasiūlą, vykdant adekvačią muitų politiką ir turint savo pinigų sistemą.

Tačiau E.Macrono siūloma „maisto vaučerių“ sistema skirta ne paskirstyti trūkstamas prekes, o kompensuoti mažiau pasiturintiems gyventojams kainų kilimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./FIFA prezidentas Giannis Infantino, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./FIFA prezidentas Giannis Infantino, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

Kainų šuolis – ne tik dėl sankcijų

Kviečių kainos pasaulinėje rinkoje smarkiai išaugo po Rusijos invazijos į Ukrainą, kuri yra penkta pagal dydį kviečių eksportuotoja pasaulyje.

Rusai griauna ne tik miestus – Ukrainoje naikinami pasėliai, sparčiai mažėja naudingos žemės plotai.

Kviečių kainos kovo 8 dieną trumpam pasiekė rekordines aukštumas, nes karas Ukrainoje sutrikdė žemės ūkio prekių eksportą iš šios šalies.

Dar prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą maisto kainos kilo dėl pandemijos – buvo sutrikusios logistikos grandinės.

Vasario mėnesį Jungtinių Tautų tarptautinis maisto kainų indeksas pakilo iki visų laikų aukščiausio lygio.

123RF.com nuotr./Kviečiai
123RF.com nuotr./Kviečiai

Vairuotojų protestai Madride

Kovo viduryje Madride prasidėję vilkikų vairuotojų protestai nesusiję su Prancūzija.

Jų metu geltonomis liemenėmis apsirengę vairuotojai išėjo į gatves, protestuodami prieš degalų kainų augimą.

Ispanijos vyriausybė pasiūlė nuolaidų protestuojantiems sunkvežimių vairuotojams ir vienkartines išmokas grynaisiais, tačiau pagrindinė streiką organizavusių vairuotojų grupė „Kelių transporto gynybos platforma“ atmetė pasiūlytas priemones kaip nepakankamas ir pažadėjo toliau protestuoti.

Nepaisant šių ketinimų, protestai išsisėmė.

123RF.com nuotr./Sunkvežimiai
123RF.com nuotr./Sunkvežimiai

Beveik tris savaites trukęs streikas buvo „pristabdytas“ balandžio pradžioje.

Kovo mėnesį infliacijos lygis Ispanijoje pasiekė 37 metų aukštumas, šoktelėjęs nuo vasarį užfiksuotų 7,6 proc. iki 9,8 proc.

Šalį krečia socialinių neramumų banga dėl sparčiai augančios infliacijos, o šiuos procesus dar labiau paaštrino Rusijos invazija į Ukrainą.

Lukašenka, Putinas
Lukašenka, Putinas

Nėra kitos išeities

„Swedbank“ ekonomistės Gretos Ilekytės vertinimu, dėl įvestų įvairių sankcijų ir ribojimų 11-ta pasaulyje pagal dydį Rusijos ekonomika jau dabar tampa izoliuota ir atskirta ne tik nuo globalios ekonomikos sistemos, bet ir oro erdvės.

Pasak ekonomistės, iš paskos Rusijai seka ir Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis, leidžiantis šalies teritorija naudotis rusų kariuomenei ir dėl to šalį vedantis į dar didesnę savo šalies tarptautinę izoliaciją.

„Ypač greitai to pasekmes pasaulis pajus didesne infliacija, lėtesniu ekonomikų augimu bei didesniais svyravimais finansų rinkose. Visgi, Rusijos invazija į Ukrainą ir tarptautinės teisės pažeidimai nepalieka jokio kito kelio, kaip tik sumokėti tą ekonominę kainą.

Bet koks bendradarbiavimas su agresoriumi kelia dar didesnę ekonominę riziką ateičiai, ir kaip rodo pasaulio valstybių priimami sprendimai, ekonominiai šalių interesai šiuo metu nebėra pirmoje vietoje“, – teigia G.Ilekytė.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius