Nevykdo savo pažadų, tačiau bent jau nevagia? Nėra kompetentingi, tačiau bent jau nevagia? Net 92 proc. piliečių atmušė tikėjimą savo valstybe ir jos sugebėjimais – tačiau bent jau nevagia?!
Ir ar nebus tolesnė šios frazės tąsa žodžiai: gal ir vagia, bet valstybei irgi šį tą padaro? Ilgą laiką taip kalbėta apie vieną Vilniaus merą. Ir ką – daugelis miestiečių būtent tokį veikimo būdą minėjo kaip teisingo darbo pavyzdį.
Kita vertus, naujosios prezidentės Dalios Grybauskaitės sparnuota frazė, kuria sprigtelėta tiesiai valdančiajai daugumai į nosį, rodo, kad valstybės vadovė, iš kurios paslapčiomis kai kas tikėjosi tiesmuko susikirtimo su Seimu jau pirmosiomis dienomis, iš tiesų yra puikiai įvaldžiusi ir viešųjų ryšių, ir politinės diplomatijos mokslus. Kol kas be didelių pastangų (ar bent jau be viešų susikirtimų) D.Grybauskaitė gauna tai, ką nori. Visų pirma - finansų ministro portfelį jos pasitikėjimą turinčiai Ingridai Šimonytei. Antra – pasikeitimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, tapusioje įtampos židiniu ne tik dėl ekspromtu vardijamų taupymo planų, bet dar labiau – dėl vadovo Rimanto Dagio manieros tuos planus pateikti.
Algirdo Šemetos, iškomandiruoto veržti diržų Briuselio viršūnėlėms, atveju naujoji valstybės vadovė akivaizdžiai užsitikrino, kad šiuo metu valstybei svarbiausias finansų baras nebebus tvarkomas naktiniu ritmu, prezidentą pastatant jau prieš faktą. Ir kad šios srities vadeles savo rankose laikys ji pati - tai ir įrodė, pirmojo vizito išvykusi ne tik pas Švedijos vadovus, bet ir pas bankininkus.
R.Dagys viešųjų ryšių požiūriu akivaizdžiai buvo paaukotas ant įkiršintos tautos keršto troškimo laužo. Auka, regis, nebuvo itin skausminga ir valdančiąją koaliciją vadeliojantiems konservatoriams. Mat nors ašaringąją pensininkų motiną Viliją Blinkevičiūtę pakeitęs rykštės šalininkas tėvelis R.Dagys viešosios retorikos konservatyvumu aplenkė net griežčiausius partijos ramsčius, iš tiesų Tėvynės sąjungoje buvo ir liko svetimas. Su perbėgėlio iš socialdemokratų stovyklos reputacija.
Tie kiti ministrai, kurie "bent nevagia", ir dėl to lieka Vyriausybėje, tampa dviguba auka: prezidentės - dėl laikinos ramybės, suteiksiančios jai šiek tiek laiko sustyguoti svarbiausius darbus, ir premjero Andriaus Kubiliaus - turbūt suvokiant, kad nesėkmės atveju jie taps kalčiausi dėl visko. Dėl kylančių energetikos sektoriaus kainų, žlungančių verslų, merdinčios kultūros, stringančios sveikatos apsaugos reformos.
Kol kas jie lieka ministrų kabinete kaip valdančiosios koalicijos bent laikino gyvavimo įkaitai. Aiškiai išgirdę, kad nėra labai išmintingi ir pageidaujami. Žinantys, kad buvo palikti tik kėdei užsėsti, nes kitaip dėl jos prasidėtų ir jų pačių, ir partnerėmis besivadinančių partijų atstovų karas. Jame nugalėtojų negali būti - kaip Tautos prisikėlimo partijoje, dėl aukštų kėdžių vilionių išsišakojusioje "Ąžuolo" šakomis. Gresiančiomis nudžiūti rudenį, kai prezidentė gaus progą dar kartą apsvarstyti, ar savybės "bent nevagia" pakanka sprendžiant sunkėjančios krizės iššūkius.
Tiesa, po rinkimų vis diskutuota - ar naujoji valstybės vadovė galės įvykdyti savo pažadus, esant margų interesų Seimo daugumai ir dominuojant konservatoriams, kadaise palaužusiems net socialdemokratų mohikaną Algirdą Brazauską. Kol kas jai sekasi - tautos lūkesčiai pateisinti R.Dagio auka, finansų kontrolė priglobta po sparnu.
Regis, kol valdantieji pešasi, kovos dėl prezidento galių įtvirtinimo persvara net be įstatymų pakeitimų krypsta į vieną pusę.
Bent kol kas - 1:0 prezidentės naudai.
