Lietuvos valstybė per pastaruosius ekonominių permainų metus patyrė įspūdingų pokyčių ir laimėjimų. Daugelis iš mūsų neabejotinai prisimena, kaip atrodė ekonominė ir socialinė sistema, tik pradėjus nelengvą perėjimo nuo planinės į rinkos ekonomikos santvarką etapą. Ekonomikos liberalizavimas, struktūrinės reformos, nepriklausoma pinigų politika padėjo tvirtą pagrindą Lietuvos keliui į Europą. 1993 m. buvo sėkmingai įsivesta nacionalinė valiuta, 1994 m. patvirtintas valiutų valdybos modelis, kuris leidžia išlaikyti stabilų lito kursą iki šių dienų ir iki pat bendros ES valiutos euro įvedimo.
1993 m. buvo sėkmingai įsivesta nacionalinė valiuta, 1994 m. patvirtintas valiutų valdybos modelis, kuris leidžia išlaikyti stabilų lito kursą iki šių dienų ir iki pat bendros ES valiutos euro įvedimo.
Integracija į ES lėmė ir tam tikrą postūmį link nesubalansuotumų ekonomikos raidoje. Tai visų pirma susiję su išskirtiniais žmonių lūkesčiais bei „lengvų“ pinigų laikotarpiu globaliose pasaulio rinkose. Žema infliacija, kreditų rinkos liberalizavimas, mažos palūkanos, optimistiniai lūkesčiai dėl ekonomikos raidos ir kiti veiksniai lėmė nesubalansuotumus ekonomikoje. Viso to rezultatas Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas 2008-aisiais šoktelėjo iki 15 proc. BVP, o vidutinė infliacija pasiekė 11 proc. ribą. Mūsų šalies ekonomika atsidūrė ant perkaitimo ribos.
Visgi, tai nesumenkina įstojimo į ES naudos, nors visapusišką integracijos įtaką įvertinti sudėtinga. Prekybos sąlygų pasikeitimas, didesnės galimybės judėti darbo jėgai ir kapitalui, ES finansinė parama turi reikšmingą poveikį mūsų valstybės ekonomikai. Įvairių tyrimų autoriai kone vieningai sutinka, kad didžiausią narystės ES poveikį pajutome pirmaisiais narystės metais (2004–2005 m.).
Šalies ekonomikos augimas daugiausiai spartėjo dėl laisvo prekių judėjimo ir augančio eksporto bei finansinės ES paramos, o asmenų teikiamų paslaugų ir kapitalo laisvo judėjimo poveikis buvo mažesnis.
Svariausias ES finansinės paramos poveikio ekonomikai kanalas yra investicijos. Per 2004-2008 m. jos didėjo vidutiniškai iki 9 procentinių punktų kasmet. Galimybė pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama vystant ir atnaujinant infrastruktūrinius bei gamtosauginius projektus buvo ir yra svarus pagrindas tvariam ekonomikos augimui, spartesniam našumui pasiekti.
Ir nors dabar tiek mūsų šalies, tiek ES, tiek viso pasaulio ekonomika išgyvena nelengvą laikotarpį, anksčiau ar vėliau ekonomika vėl ims augti. Ir tuomet Lietuvos narystė ekonomiškai stiprioje bendrijoje vėl atneš daugybę naujų galimybių – reikės tik nesnausti ir jomis pasinaudoti.
