Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugpjūčio 21d. 21:52

A.Šindeikis: Apie su pandemijos valdymu susijusias mintis, išsakytas Lietuvos advokatūros suvažiavimo proga

Algimantas Šindeikis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Algimantas Šindeikis
Jaučiu didelę pagarbą Lietuvos advokatūros pirmininko prof. Igno Vėgėlės ir jo komandos darbams, nuveiktiems Lietuvos advokatų bendruomenės labui, tačiau negaliu pritarti daliai garbaus profesoriaus minčių, išsakytų Lietuvos advokatūros suvažiavimo atidarymo proga, susijusių su pasaulinės pandemijos iššūkiais ir jų valdymu.

TAIP PAT SKAITYKITE: Advokatų tarybos pirmininko kalboje – kritika PSO, galimybių pasui ir „prievartos mechanizmui“.

Pirma, manau, kad žmogaus teisių ir laisvių ribojimo mastas nėra peržengęs ribas, kadangi pandemijos suvaldymui tiek Lietuvoje, tiek kitose demokratinėse valstybėse taikomi žmogaus teisių apribojimai yra pagrįsti mokslo žiniomis ir teisiškai pagrįsti, t. y. atitinka teisinių valstybių konstitucinį proporcingumo principą:

(i) ribojimai įvesti remiantis galiojančiais įstatymais;

(ii) ribojimai įvesti siekiant teisėtų tikslų dėl svarbių priežasčių apsaugoti viešą interesą, t. y. visos visuomenės, t. y. kitų žmonių sveikatą;

(iii) taikomos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui, nes kol kas neegzistuoja kitų, mokslo žiniomis grįstų, adekvačių priemonių be izoliacijos, skiepų, atstumo ar kaukių dėvėjimų, siekiant apsaugoti visą visuomenę nuo pandemijos plitimo ir užtikrinti sergančiųjų skaičiui aukštos kokybės sveikatos priežiūros priemones žmogui susirgus.

Žmogaus teisės, valdant pandemiją nėra užgožiamos valstybės galios, nes valstybė turi pareigą užtikrinti, kad pandemija neplistų ir susirgimų bei mirčių skaičius būtų kuo mažesnis.

Joks tarptautinės ar Lietuvos teisės aktas nenumato absoliučių žmogaus teisių, kurios negalėtų būti ribojamos dėl kitų, konkrečiu atveju svarbesnių teisinių gėrių.

Antra, žmogaus teisės valdant pandemiją nėra užgožiamos valstybės galios, nes valstybė turi pareigą užtikrinti, kad pandemija neplistų ir susirgimų bei mirčių skaičius būtų kuo mažesnis. Taip pat užtikrinti sergantiems ir kitiems sveikatos priežiūros prieinamumą ir pandemijos atveju, kas būtų objektyviai neįmanoma, jei pandemija plistų nesiimant jos stabdymo priemonių.

Joks tarptautinės ar Lietuvos teisės aktas nenumato absoliučių žmogaus teisių, kurios negalėtų būti ribojamos dėl kitų, konkrečiu atveju, svarbesnių teisinių gėrių.

Trečia, nesutinku, kad antipandeminės priemonės Lietuvoje turi legitimumo stoką, nes jos yra įvestos remiantis aukščiau nurodytu konstituciniu proporcingumo principu, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, kurie yra priimti demokratiškai išrinktos valdžios. Jokiais tarptautiniais aktais, ar neišrinktų valdžių sprendimais pandemija Lietuvoje nėra valdoma ir reguliuojama.

Ketvirta, nematau jokio vyraujančio privačiai žiniasklaidai intereso dalyvauti galios konglomeratuose ar manipuliuoti teikiama informacija pasisakant dėl žmogaus teisių nepagrįsto ribojimo, nes dažnai būtent tik privati žiniasklaida yra efektyvi ir vienintelė priemonė saugant žmogaus teises. Mąstantiems kitaip verta atkreipti dėmesį, kokia yra žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje, Rusijoje ar Kinijoje, kur veikia iš esmės tik valstybinė žiniasklaida arba privati yra jos pilnai kontroliuojama.

Penkta, nematau šiuo atveju tarptautinių farmacijos bendrovių piktų kėslų valdyti politiką ar visuomenes. Man tam tiesiog trūksta pagrįstų duomenų. Sutinku, kad jų dydis ir galios galimybės yra milžiniškos, tačiau negalime pamiršti, per kiek laiko nuo pandemijos buvo sukurtos pirmos veiksmingos vakcinos. Ir tai yra tas gėris, kuriuo visi galime šiandien naudotis.

Suprantame, kad tarp pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių asmenų yra tokių objektyvių skirtumų, dėl kurių jie gali būti vertinami skirtingai. Tai mokslo žiniomis pagrįsti duomenys.

Šešta, įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti skirtumai tarp pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių nėra segregacija, nes mūsų Konstitucija nelaiko diskriminacija visų lygių teisių pažeidimu tokiu atveju, kai teisinis reguliavimas taikomas objektyvių skirtumų turinčioms asmenų grupėms, tarp kurių yra tokių objektyvių skirtumų, kurie tai leidžia daryti pagrįstai. Suprantame, kad tarp pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių asmenų yra tokių objektyvių skirtumų, dėl kurių jie gali būti vertinami skirtingai. Tai mokslo žiniomis pagrįsti duomenys.

Septinta, manau, kad, nevaldant pandemijos taikomomis priemonėmis, gali nelikti laisvų vietų ligoninėse. Sutinku su profesoriumi, kad valstybė gali imtis priemonių dėl papildomų galimybių sudarymo. Tačiau negalime pamiršti, kad ir kiti piliečiai, inter alia pasiskiepiję, turi teisę gauti ir kitas, jiems būtinas medicinines paslaugas, planines operacijas. O nevaldant pandemijos, ar neribojant nepasiskiepijusių teisių ir jiems leidžiant neribotai naudotis savo teisėmis, pandemija gali išplisti tiek, kad tai bus neįmanoma, arba tam reikės skirti tiek mokesčių mokėtojų lėšų, kad reikšmingai nukentės kitos viešųjų finansų skyrimo sritys (švietimas, darbo užmokestis, valstybės gynimas ir t.t.).

Aštunta, visiškai sutinku su gerbiamu profesoriumi I.Vėgėle, kad vien utilitarizmu (kaštų ir naudos pagrindu) negalima remtis ribojant žmogaus teises. Žmogaus teisių ribojimas turi remtis konstituciniu proporcingumo principu, kuris apima visas žmogaus teisių turinio ir jo ribojimo dedamąsias. Tačiau nesu perdėtai romantizuoto žmogaus teisių vertinimo šalininkas. Atkreipkite dėmesį kaip užtikrinamos žmogaus teisės valstybėse, kurios nesugeba valdyti savo finansinių resursų, viešųjų paslaugų apimtiems atitikties surinktiems mokesčiams, ir todėl neturi pakankamai resursų, pavyzdžiui, Ruandoje ar Afganistane. Todėl utilitarizmas yra svarbus, rūpinantis realiu, o ne lozunginiu visų žmogaus teisių visai visuomenei užtikrinimu. Ir beje, verta atkreipti dėmesį, kaip pandemija buvo valdoma Izraelyje, kuris beveik nuolat gyvena karo sąlygomis.

Devinta, nors ir sutinku, kad ES institucijos turi legitimumo problemų dėl ES parlamento mandatų skaičiaus neproporcingo paskirstymo pagal ES valstybių gyventojų skaičių, tačiau, (i) tai mums naudinga, o ne žalinga dėl mūsų didesnio mandatų skaičiaus, nei jų turėtumėme pagal gyventojų skaičiaus proporciją, (ii) neturėtumėme tokių skiepų prieinamumo, jei jų pirkimai nebūtų atlikti ES institucijų.

Beje, neabejoju, kad verčiant testuotis asmenis, kurie negali skiepytis dėl jų sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių, jų testai turi būti apmokėti visų mokesčių mokėtojų pinigais.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

07:38
00:50
01:14

Esports namai

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie 15min