Bus siūloma panaikinti seniūnijas, neatsižvelgiant į tai, kad 66,5 proc. gyventojų (2012 m. vasario 13-20 d. Vilniaus miesto savivaldybės atliktos apklausos duomenimis) pasisakė prieš seniūnijų panaikinimą ir biurų įsteigimą. Be to, 2012 m. sausio 17 d. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Vilniaus miesto merui siuntė raštą su 8345 Vilniaus gyventojų parašais, kuriais jie pasisakė prieš seniūnijų reorganizavimą.
Vilniaus mieste daug metų yra siaurinamos seniūnijų funkcijos, mažinami etatai. Šiuo metu daugumoje seniūnijų dirba tik po du darbuotojus, kurie aptarnauja nuo 10 iki 60 tūkst. gyventojų, todėl nebegali teikti kokybiškų paslaugų. Šiandien Viršuliškių ir Žvėryno seniūnijos egzistuoja tik popieriuje. Šiuo metu, prisidengiant taupymo motyvais, planuojama iš 21 seniūnijos 5-ias seniūnijas visai panaikinti, vietoje 11-kos įkurti biurus, o 5-ias seniūnijas palikti. Planuojama palikti Grigiškių, Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių ir Verkių seniūnijas. Šioms seniūnijoms vadovauja: L.Klimovič, B.Citovič, J.Gridiuško, B.Macinkevič ir V.Gulbinovič. Ar tai paprasčiausias sutapimas? Išvadas padarykite patys.
Planuojama palikti Grigiškių, Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių ir Verkių seniūnijas.
Faktas, kad svarbiausia ir artimiausia žmonėms valdžia jų gyvenamojoje vietoje yra seniūnija, todėl labai svarbu, kad būtų užtikrinamas viešųjų paslaugų teikimas. Čia gyvenantys žmonės ir seniūnijos darbuotojai geriausiai žino savo vietovės problemas, specifiką, bendruomenės rūpesčius, poreikius, sprendimo būdus. Seniūnijose rengiamos ir įgyvendinamos gyventojų užimtumo programos, organizuojamas gyventojų poilsis, kultūriniai renginiai. Seniūnijose organizuojami viešieji ir visuomenei naudingi darbai. Seniūnijos organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą ir t. t. Seniūnijos tvarko priskirtus registrus, nustatyta tvarka teikia duomenis, tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą bei atlieka daugybę kitų funkcijų.
Konstitucijos, Vietos savivaldos įstatymo bei Europos vietos savivaldos chartijos nuostatos – plėsti savivaldą gyvenamojoje vietoje – patogiausiai įgyvendinamos per seniūnijas. Tai susiklostė istoriškai.
Dabartiniai veiksmai atitolina gyventojus nuo savivaldos reikalų. Dar tik antri metai, kai Vilniaus bendruomeninis judėjimas, dažniausiai įsikūręs miesto seniūnijose – prie bendruomenės iniciatyvų įgyvendintojų – yra suaktyvėjęs. Jei seniūnijos bus panaikintos, nebus skatinamos bendruomenių iniciatyvos ir jų veikla.
Negalima leisti centralizuoti valdžios, paminant kertinius demokratijos principus seniūnijų sąskaita, bloginti gyventojams teikiamų paslaugų kokybę, siaurinti Vilniaus miesto gyventojų galimybės dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimų priėmime. Seniūnijoms būtina suteikti galimybę vykdyti Vietos savivaldos įstatyme numatytas funkcijas.
Numatomas Vilniaus miesto seniūnijų tinklo ir veiklos optimizavimas naikinant seniūnijas, įsteigiant biurus neatitinka pagrindinių vietos savivaldos įstatymo ir Europos savivaldos chartijos principų, griauna žmonių pasitikėjimą vietos valdžia, tolina nuo žmonių viešųjų paslaugų teikimą.
Kreipiausi į Vilniaus miesto merą, siūlydamas atsižvelgti į gyventojų nuomonę ir nekeisti šiuo metu esančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūros, panaikinant dalį seniūnių bei įsteigiant biurus.
Raginu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius atsižvelgti į gyventojų nuomonę ir nepalaikyti planuojamų pakeitimų.
Algis Strelčiūnas yra Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas
