Katalikiška Lietuvos visuomenė jau yra įrodžiusi galinti išsirinkti prezidentu vyriausiąjį iš kolaborantų, o pilvai ir noras vartoti jau ne kartą yra privertę didelę jos dalį palikti vertybinius klausimus Bažnyčiai. Atsiribojant nuo vertinimų akivaizdu, kad šios temos, nors ir eskaluojamos oponentų, neduoda didelio efekto. Ne tai turėtų būti pagrindinis eurokomisarės štabo strategų galvos skausmas. Pagrindinė problema, manyčiau, – gausios rėmėjų gretos.
Jau dabar nemažai politinių jėgų, nepajėgusių rasti savo kandidato, mėgina įsikabinti į skverną ir užsitikrinti patogias pozicijas paveikti būsimąją prezidentę, jei eurokomisarė ja taptų.
Partijos siūlo paslaugas
Jau dabar nemažai politinių jėgų, nepajėgusių rasti savo kandidato, mėgina įsikabinti į skverną ir užsitikrinti patogias pozicijas paveikti būsimąją prezidentę, jei eurokomisarė ja taptų.
Jau ne kartą rašyta, kad dabartinis prezidentas buvo ir liko amžinai priklausomas nuo valdininkijos ir nomenklatūros deleguotų pagalbininkų korpuso arba tiesiog išsaugojo "stiklo bokšte" įkalinto, politiškai pusiau įgalaus šviesuolio įvaizdį.
Norinčiųjų nepartiniam prezidentui (viena didžiausių mūsų Konstitucijos kūrėjų klaidų) pasiūlyti savo komandą ir viziją visada bus apstu.
Kai kurios partijos, iškėlusios savo kandidatus, nelabai tikėdamos sėkme viliasi antrojo turo ir galimybės bent ką nors iš ko nors išsiderėti už paramą. Tarp tokių pirmiausia minėtinos Darbo ir Tautos prisikėlimo partijos. Jos kitados buvo sukurtos kaip gryno politinio verslo projektai, tad ir čia nepraleis progos. Valdemaras Tomaševskis antrajame ture taip pat turės kuo paprekiauti, nes šiam kandidatui pavyks dar kartą mobilizuoti nemažai lenkų „pagal politines pažiūras“.
Biudžeto bėdos
Politinę paramą pardavinėjantys įtakos ieškotojai favoritei gali sudaryti problemų siekiant likti savarankiškai, jei ji laimėtų.
Konstitucinė nuostata – būti vienodai teisingam visiems – vėl gali tapti politinių realijų padiktuota nelaime – būti visiems vienodai geram.
Tiesa, yra ir problemų, galinčių neleisti eurokomisarei laimėti arba bent laimėti taip lengvai, kaip kol kas buria sociologai. Tai ne tik aukšti reitingai, galintys užmigdyti ir priversti tikėtis, jog viskas savaime bus gerai.
Dar iki rinkėjams ateinant balsuoti gresia biudžeto peržiūrėjimas. Jau dabar akivaizdu, kad naktinės mokesčių reformos nedavė rezultatų, kurie galėtų džiuginti rinkėjus. Švytuoklė gali atsisukti į priešingą nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovaujamos koalicijos pusę.
Net jei nesureikšmintume drastiško mokesčių pakėlimo įtakos tam, kad realios įplaukos į biudžetą tik sumažėjo (perspėjimų buvo daug), net jei viskuo kaltintume tik pasaulio finansines nelaimes, akivaizdu, kad dalis žmonių gali vėl balsuoti iš pykčio.
Jei valstybės tarnautojai, kurie ir taip myli savo pozicijų stabilumą labiau nei bet kokias reformas, neteks dar 10 proc. atlyginimų – jau bus reikšmingas protesto balsų segmentas. Visi kiti, kurių lūkesčius dar labiau sumenkins biudžeto išlaidų karpymas, taip pat nepradės labiau mylėti TS-LKD politikų, kad ir kaip logiškai bei įnirtingai šie įtikinėtų, jog ankstesnė valdžia iššlavė biudžetą ir net rezervo fonde įsigudrino palikti minusą, nesiėmė reikalingų veiksmų laiku ir tik gilino bręstančią krizę. Realybė tokia, kad lūkesčius ryjančios pabaisos siluetas, artėjant gegužės 17-ajai, gali daugeliui priminti Andrių Kubilių.
Jo vieša parama D.Grybauskaitei tokiu atveju gali veikiau pakenkti nei pagelbėti. Dar pridėjus liberalus ir pačios pretendentės kalbas apie taupymą ir finansinę drausmę, ir plėšrios „kiaulės taupyklės“ karikatūrą oponentams piešti bus nesunku.
Rinkimuose į Seimą geriausiai pasisekė toms partijoms, kurios rinkėjų akyse vienaip ar kitaip sugebėjo nusišalinti nuo visiems įgrisusios, apsimelavusios Gedimino Kirkilo Vyriausybės.
Pilkasis Algirdas Butkevičius
Rinkimuose į Seimą geriausiai pasisekė toms partijoms, kurios rinkėjų akyse vienaip ar kitaip sugebėjo nusišalinti nuo visiems įgrisusios, apsimelavusios Gedimino Kirkilo Vyriausybės. Dabar partijos, kurios ryžosi kelti savo kandidatus, tarsi demonstruoja atsiribojančios nuo lipdomų į tandemą D.Grybauskaitės ir A.Kubiliaus. Kai kam tai tik dar vienas pasireklamavimas ir siekis ką nors išsiderėti. Tačiau bent vienas kandidatas gali tikėtis kai ko daugiau. Tereikia, kad kandidatų gausa ir minėtas nepopuliarus taupumas bei primityvūs siekiai užlopyti biudžetą drastiškai pakeliant mokesčius sukurtų antrąjį rinkimų turą.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) naujasis pirmininkas Algirdas Butkevičius, tenka pripažinti, gali būti svarbus pretendentas į antrąjį turą, nors reitingų lentelėje kol kas yra beveik pakištas po kilimu.
Apskritai tai reto nuobodumo politikas – klausytis jo ilgiau nei 15 minučių ir nepradėti galvoti apie malonesnius dalykus neįmanoma. Be to, vadovavimas Susisiekimo ministerijai paliko tam tikrų žymių politiko įvaizdyje. Tai ir puikus sugyvenimas su „flyLAL“ bankroto istorijos dalyviais, rami ir globėjiška parama avantiūristinio verslo projekto, įkeičiant Vilniaus televizijos bokštą, organizatoriams. Vargu ar viskas visuomenei jau pasakyta ir apie neseniai paviešintus keistų sandėrių laiminimo reikalus Kybartuose.
Tačiau, kaip žinoma, piktiems rinkėjams gali rūpėti kiti dalykai. Pirmiausia – siekis nubausti valdančiuosius. Jie, kaip minėjau, linkę rikiuotis už D.Grybauskaitės pečių. Tad teisingi ar ne teiginiai, jog eurokomisarė yra seniai susitarusi su A.Kubiliumi, gali padaryti rinkimams daugiau žalos nei prikišami lovos ir biografijos reikalai.
