Premjeras keletą kartų viešai pareiškė, jog su „Gazprom“ susiderėjo dėl bent 20 proc. nuolaidos, galiojančios atgaline data (už 2013 metus ir pirmąjį šių metų pusmetį). Nors premjeras nuolat giriasi susiderėjęs dėl 20 proc. mažesnės dujų kainos, bet kažkodėl po devyniais užraktais nuosekliai slepia jos sumą litais. Tad paskaičiuokime mes.
Metinis „Lietuvos dujų“ pirktų dujų kiekis yra apytiksliai 1 mlrd. kubinių metrų arba 1,5 mlrd. kubinių metrų per pusantrų metų. Nustatyta dujų kaina šiam laikotarpiui buvo apie 1200 Lt už 1000 m3.
Taigi bendra sumokėta suma yra 1,8 mlrd. Lt. 20 proc. nuolaida šiai sumai sudaro 360 mln. Lt. Tokia iš esmės turėtų būti „Gazprom“ „Lietuvos dujoms“ sumokėta kompensacija (300 mln. Lt). Už vienerius metus kompensacijos dydis sudaro apie 212 mln. Lt.
Tačiau pagal Stokholmo arbitražui pateiktą Lietuvos ieškinį reikalaujama metinė kompensacijos suma yra keliskart didesnė (apie 800 mln. Lt). Nepaisant visų ministro ir premjero patikinimų, iš esmės tai reiškia, kad atsisakydami visų pretenzijų mes prarandame teisę į daugiau nei tris kartus didesnę kompensacijos sumą.
Lietuva Stokholmo arbitraže dėl susiklosčiusios situacijos praranda galimybę pagrįsti iki šiol reikalautą sumą.
Įvertinus situaciją galima teigti, kad „Lietuvos dujos“ gindamos „Gazprom“ poziciją vienareikšmiai veikia prieš viešąjį interesą.
Nepareiškus tolesnio kompensacijos siekio ir įmonei sutinkant su Rusijos tiekėjo įvardintomis sąlygomis, Vyriausybei atstovaujantiems teisininkams surišamos rankos – arbitražas nebetenka prasmės ir „Gazprom“ iš balos išlipa praktiškai sausas.
Lietuva Stokholmo arbitraže dėl susiklosčiusios situacijos praranda galimybę pagrįsti iki šiol reikalautą sumą.
Taigi pradinis tikslas – atgauti iš Rusijos įmonės 4,5 mlrd. Lt už penkerių metų Lietuvos žmonių permokėtas sumas, tampa ne tik mažiau realus, bet ir apsigaubia nežinomybės rūku. Nes monopolininkas gali laisvai manipuliuoti „Lietuvos dujų“ priimta kompensacija kaip faktiniu Lietuvos valstybės sutikimu dėl kompensuojamos sumos dydžio ir derybų eigos.
Čia svarbu pažymėti, kad, pagal viešoje erdvėje skelbiamą informaciją („Lawin“ teisininkų ir kt. pasisakymais spaudoje), „Gazprom“ davė dujų kainos sumažinimą tik po to, kai iš „Lietuvos dujų“ gavo patikinimą dėl Lietuvos pretenzijų atsisakymo, t.y. likus vos 2 dienoms iki „Gazprom“ atsakymo Stokholmo arbitraže paskelbimo.
Taigi „Gazprom“ tolesnę savo derybinę poziciją arbitraže sėkmingai grindžia jau suteikta Lietuvai kompensacija.
Kaip bebūtų paradoksalu, Vyriausybė džiaugiasi laikydama žvirblį rankoje, bet paleisdama briedį į girią.
Šilumos vartotojai permokos neatgaus?
Panašu į tai, kad tai yra ne vienintelė Lietuvos pusės padaryta kvailystė. 2014 m. gegužės 30 d. protokolu VKEKK vartotojams iš 300 mln. Lt grąžintos permokos perskirstė tik 56 mln. Lt.
Ši suma atiteko buitiniams dujų vartotojams kaip kompensacija už permokas ir yra įskaičiuota į nuo 2014 m. liepos 1 d. taikomą gamtinių dujų tarifą. Tai reiškia, kad dar maždaug 300 mln. Lt yra dingę nežinia kur.
Ši suma – tai pinigai, kuriuos permokėjo šilumos ir elektros vartotojai. Apie kompensaciją šiai grupei kol kas nėra net kalbama, nors „Lietuvos dujų“ kontrolinį akcijų paketą valdo Vyriausybė. Taigi kompensavimas už jų permokas yra A.Butkevičiaus tiesioginė pareiga.
Tai reiškia, kad dar maždaug 300 mln. Lt yra dingę nežinia kur. Ši suma – tai pinigai, kuriuos permokėjo šilumos ir elektros vartotojai.
Kitas didelis gamtinių dujų importuotojas į Lietuvą yra „Dujotekana“, kuri taip pat importavo dujas ta pačia neteisinga kaina.
Tačiau iki šiol nėra aišku, ar įmonė taip pat gavo mažesnę kainą atgaline data ir ar permokos dalis taip pat bus kompensuota vartotojams.
Šiuo atveju Vyriausybė vėlgi nepateikia jokių duomenų apie esamą situaciją – informacija akivaizdžiai slepiama. Neatmetama galimybė, kad „Lietuvos dujoms“ skirta kompensacija bus pasiliekama kaip pelnas, o tai reiškia, kad šilumos vartotojai, patyrę realius nuostolius dėl neteisingai taikytų kainų, praradimų neatgaus.
Panašu į tai, kad Lietuvos Vyriausybė net nesirengia ruošti kompensacijos šilumos vartotojams bei dujas gamybiniuose procesuose naudojančioms įmonėms tvarkos ir tai leidžia daryti prielaidą, kad ir šioje vietoje atstovaujami ne šalies gyventojų, o Rusijos tiekėjo interesai.
Žmonės, kurie kelerius metus iš eilės permokėjo už šilumą dėl neteisingų „Gazprom“ jiems taikomų kainų, apčiuopiamos kompensacijos už patirtas išlaidas gali ir nesulaukti. Seime socialdemokratų vedama dauguma visai neseniai užblokavo opozicijos pateiktą kompensacijos tiek žmonėms, tiek verslo įmonėms (pasinaudojant arbitražo lėšomis, priteistomis iš „Gazprom“) įstatymo priėmimą, kuris būtų įtvirtinęs tiesioginę pareigą Vyriausybei grąžinti praradimus vartotojams.
Kompensacija už šilumą gali būti atlikta tik įstatymu numatyta tvarka, nes tai nėra VKEKK reguliuojama sritis. Šis socialdemokratų žingsnis, atmetant įstatymo pasiūlymą, puikiai tinka pasirodžiusios informacijos apie pretenzijų atsisakymą kontekste – A.Butkevičius ir „Lietuvos dujos“ dirba tam, kad „Gazprom“ patirtų kaip įmanoma minimalius nuostolius ir toliau išlaikytų dominuojančią poziciją Lietuvoje.
Vyriausybė, su premjeru priešakyje, privalo prisiimti atsakomybę dėl tokių derybininkų žingsnių bei atsakyti už šalies patirtą žalą, jei būtų prarasta galimybė reikalauti kompensacijos Stokholmo arbitraže. Toks A.Butkevičiaus neveiklumas (nepaisant to, sąmoniningas ar nesąmoniningas) verčia opoziciją aktyviai svarstyti interpeliacijos galimybę bei taip ginti šalies žmonių interesus.
Dainius Kreivys yra Seimo TS-LKD frakcijos narys, Šešėlinės Vyriausybės energetikos ministras
