-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Du pešasi. Du sutaria. Trečias lieka kvailas

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius padarė neįtikimą atradimą: kitoje pusėje (suprask, nacionaliniu investuotoju skelbtos LEO LT privačioje dalyje) – ne kvailiai sėdi!

Jei taip, Vyriausybė bendru sutarimu elgsis labai atsargiai ir labai gražiai, kad nekvailiai neįsižeistų. Kaip sakė taip pat nekvailas energetikos ministras Arvydas Sekmokas, ji, ta Vyriausybė, sprendimus gudriai priiminės pagal situaciją, kuri (pagal A.Sekmoką) keičiasi labai dažnai.

Kur du pešasi, kvailas vis tiek lieka. Šiuo atveju kvailiai - aš, tu ir kiti, visa tauta, kuri, sulaikiusi kvapą laukdama peštynių pabaigos, baigia pražiopsoti skaudžiausią jų momentą. Tai yra jau po pusmečio užgriūsiančias elektros kainas, kurias abiejų šalių malonumui užsitęsusios peštynės augina sulig kiekviena diena.

Vyriausybė žada išskaidyti "Leo LT" ir čia pat atsitraukia. Vyriausybė žada atimti iš LEO LT"teisę statyti naują elektrinę bei tiesti elektros tiltus, tačiau neatskleidžia, kas ir, svarbiausia, kada tai darys. O kai šitaip - rankas išskėtę mūsų laukia kiti du nekvailiai. Ne kovojantys tarpusavyje - tyliai planuojantys, kiek ir per kurį laiką ištrauks iš kiekvieno mūsų kišenės.

Ministras A.Sekmokas lyg ir ieško išeičių iš padėties. Vyriausybės grumtynių dėl LEO LT įkarštyje Energetikos ministerijos darbo grupė parengė siūlymus, popieriuje gražiai nusakančius, kaip Lietuva galės apsirūpinti elektros energija uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Apsirūpinti pati, teoriškai išvengdama Rusijos įtakos ir jos žaliavų, prie kurių sėdi du broliukai tarpininkai: "Dujotekana" prie dujų vamzdžio, Energijos realizavimo centras - prie elektros tinklų.

Taigi pagal Vyriausybei jau pateiktą planą 4,5 teravatvalandės (TWh) elektros energijos, t. y. pusę Lietuvai reikalingo kiekio, išdidžiai pasigaminsime patys. Iš šio kiekio maždaug 3 TWh turėtų pagaminti Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, 1,15 TWh - termofikacinės elektrinės Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir kitur, dar 0,3 TWh gausime iš atsinaujinančių šaltinių.

Ar Lietuvos elektrinė ir mažosios jos sesės iš tikrųjų galės pateikti numatytą kiekį - atskiras klausimas. Energetikai nusiteikę itin skeptiškai, tačiau jų nuomonės jau įprasta nepaisyti.

Kitas dalykas - jei šis kiekis per stebuklą bus pagamintas, iškyla kainos klausimas, juoba kad lietuviška elektra bus superkama privalomuoju būdu. Energetikos ministro viltys, kad elektrą gaminsimės ne Rusija dvokiančiomis dujomis, bet lenkais kvepiančiu mazutu, specialistams prideda žilų plaukų. Juk ministras A.Sekmokas taip ir nepagrindė savo švento įsitikinimo, kodėl komerciniais pagrindais dirbanti lenkų nupirkta "Mažeikių nafta" Lietuvos elektrinėms mazutą turėtų pardavinėti pigiau nei rinkos kaina. O jei pirksime rinkoje - dera prisiminti tik vieną aplinkybę: kainas šalyje reguliuojanti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija nesiginčija, kad naftos kainai (žinoma, nuo jos tiesiogiai priklauso mazuto kaina) siekiant apie 70 JAV dolerių už barelį Lietuvoje pagamintos elektros kaina galėtų siekti apie 60 centų už kilovatvalandę (dabar mokame apie 37 centus). Šiuo metu naftos kaina minėtą ribą jau perkopė.

Bet kuriuo atveju, nors ir kokios gražios ministro iliuzijos, be rusiškų dujų Lietuva greičiausiai neišsivers. Stručio politika, kai energetikai vadovaujantis ministras bando įsivaizduoti, kad to neprireiks, kerta ne per Rusijos, bet per Lietuvos vartotojų kišenę. Nesant sutarto planuojamo įsigyti dujų kiekio, aukščiausiu lygiu nesiderant dėl būsimų kainų, pasipelnys tik ant rusiškų dujų vamzdžio sėdintys monopolininkai - tarpininkai. Nes dar neteko girdėti, kad kainas jie mažintų tik iš didelės simpatijos be Rusijos žaliavų neišsiverčiančiai šaliai.

Suplanavusi privalomuosius lietuviškos elektros pirkimus, Energetikos ministerija nutarė, kad dar 1 TWh mūsų šalis taip pat privalomuoju pirkimu galėtų įsigyti iš Europos Sąjungos (ES) tiekėjo, dar 3,6 TWh - aukcione, kuriame, kaip galima suprasti, pirmenybė turėtų būti teikiama estiškos, suomiškos, ukrainietiškos, o jau tik tada - rusiškos elektros tiekėjams.

Ką turi galvoje, kalbėdama apie ES tiekėją, ministerija iki šiol neatskleidžia. Galima numanyti, kad po šiuo kodu geriausiu atveju slepiasi Suomija, Estija (nors ir tada neaišku, kodėl dalį elektros iš jų pirkti būtų privalu). Liūdniau, jei kaip ES tiekėją Energetikos ministerija įvardija, pavyzdžiui, Suomijoje veikiančią "RAO Nordic OY" - Rusijos elektros monopolininko "Inter RAO JES" padalinį, ar Švedijos įmone pas mus vadinamą bendrovę "Scaent", iš tiesų toje šalyje registruotą garsiosios energetikų Garbaravičių šeimos atstovų.

Kas tieks elektrą aukcionui? Su Ukraina dėl tiekimų deramasi, kaip ir su Baltarusija. Bent kol kas teigiamų poslinkių nematyti. Estija gali pasiūlyti dalį reikiamo kiekio - arba nukreipti jį Skandinavijos link.

Iš Rusijos elektros gauti galime sočiai. Tuo jau pasirūpino Energijos realizavimo centras, dešiniųjų valdžios dengiama bendrovėlė, ne taip seniai tapusi oficialia Rusijos tarpininke Lietuvoje. Tarp jos valdytojų - ta pati suomiška vadinama "RAO Nordic OY" bei švediška "Scaent".

Taigi šita bendrovėlė jau paskelbė sudariusi susitarimus su Rusijos ir Baltarusijos tiekėjais, tad galinti patiekti Lietuvai visą reikiamą elektros kiekį. Maža to - kur kas tyliau nuskambėjo pranešimas, kad Energijos realizavimo centras užsitikrino ne tik elektros kiekį, bet ir linijų pralaidumą iš Rusijos - šiurkščiai sakant, ant tinklų "atsisėdo" taip pat, kaip "Dujotekana" ant dujų vamzdžio. Kiek anksčiau pasirodė nedidukas pranešimas, kad "Scaent" taip pat užsitikrino pralaidumą iš Estijos.

Ar aukcione parduodama elektra bus pigesnė? Energetikai abejoja, juoba kad tikros konkurencijos tarp jos siūlytojų iš esmės nėra. Padėtis pasikeis tik tada, kai Lietuva pagaliau laidais susijungs su Švedija ir Lenkija.

Kada tai bus, vargu ar atsakys net visa Vyriausybė kartu paėmus. Nėra kada - laiką užima lankstus derinimasis prie LEO LT.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius