Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Giedrė Gečiauskienė: Graikija prieš Europą – kas bus viščiukas?

Viena iš populiarių žaidimų teorijos koncepcijų yra vadinama viščiuko žaidimu. Ji iš esmės apibrėžia dviejų vienas priešais kitą važiuojančių vairuotojų elgseną ir pasirinkimus. Jei nei vienas iš jų nenusuks, įvyks susidūrimas. Kita vertus, abu laukia, kad pirmasis nusuktų kitas vairuotojas, nes tas, kuris nusuks, bus bailys (viščiukas). Graikija su Europa žaidžia kažką labai panašaus į viščiuko žaidimą, tiesą sakant, žaidimas tęsiasi visą pavasarį, ir vis dar yra neaišku, kaip ir kada jis baigsis.
Giedrė Gečiauskienė
Giedrė Gečiauskienė / Asmeninio albumo nuotr.

Pozicijos skirtingos

Po keletą dienų trukusių aistrų dėl gegužės 12 dienos mokėjimo Tarptautiniam valiutos fondui pagal nuo 2010 metų besitęsiančią finansinės paramos programą Graikija vis dėlto žengė būtiną žingsnį ir 750 mln. mokėjimą atliko laiku.

Nors šis mokėjimas buvo didžiausias, kurį Graikija turėjo sumokėti TVF, tačiau šiemet šalis turėti grąžinti gerokai reikšmingesnes lėšų sumas, ir laikas tiksi ne Graikijos naudai.

Šis mokėjimas buvo didžiausias, kurį Graikija turėjo sumokėti TVF, tačiau šiemet šalis turėti grąžinti gerokai reikšmingesnes lėšų sumas, ir laikas tiksi ne Graikijos naudai.

Birželio pabaigoje išsenka Graikijai duotas laikas su tarptautiniais donorais susiderinti struktūrinių reformų ir priemonių krizei įveikti detales. Deja, bet pastarųjų mėnesių diskusijos davė nedaug vaisių: viena vertus, Graikija reikalauja, kad Europos komisija pripažintų šalies pasiekimus, suvaldant biudžeto deficitą ir atstatant ekonomiką iš ekonominės griūties į augimo kelią, tačiau Euro grupė, savo ruožtu, tvirtina, kad bendro pobūdžio Graikijos pažadų dėl reformų neužtenka.

Kol tęsiasi šis stumdymasis ant liepto, tol 7,2 mlrd. dydžio finansinės pagalbos programa iš Euro grupės pusės nėra patvirtinta.

Dar vasarį stebint panašų kaip dabar įvykių paaštrėjimą, kuomet vis pasigirsdavo komentarų, kai Graikija jau tuoj tuoj pritrūks pinigų įsipareigojimams vykdyti, buvo aišku, kad situacija neišsispręs ir kad stebėsime vėl ir vėl iškylančias tas pačias problemas. Šių dienų diskusijas turbūt ir galime pavadinti nemaloniu deja vu.

Jei pinigai baigtųsi

Rizika, kad Graikija nevykdys savo įsipareigojimų, didėja su kiekviena diena, artėjant vasarai. Birželį Graikija trimis mokėjimais turės grąžinti 1,2 mlrd. eurų tarptautiniam valiutos fondui, o liepą ir rugpjūtį – iš viso 6,7 mlrd. eurų Europos centriniam bankui. Tokių sumų Graikija kol kas neturi.

Jei graikai ir toliau sieks išlikti drąsūs važiuodami priešpriešiais Euro grupei ir atsisakys vykdyti taupymo programą, pinigai baigsis iš tikrųjų, ir pirmiausia, šalį ištiktų likvidumo problema.

Išeičių šioje situacijoje ne itin daug. Jei graikai ir toliau sieks išlikti drąsūs važiuodami priešpriešiais Euro grupei ir atsisakys vykdyti taupymo programą, pinigai baigsis iš tikrųjų, ir pirmiausia, šalį ištiktų likvidumo problema.

Kitas žingsnis po to, kai sustotų pensijų, valstybės tarnautojų atlyginimų mokėjimai, tikriausiai būtų plataus masto bankų krizė.

Kapitalo ištekėjimas iš bankų bei iš šalies itin suintensyvėtų ir bankai rizikuotų tapti nelikvidūs, galiausiai, ir nemokūs. Jei kartu Graikija praleistų skolų grąžinimą ECB, pastarasis galėtų uždaryti ypatingos paskirties likvidumo paramos programą (ELA) Graikijos bankams, ir tai būtų pasaulio pabaigos scenarijus tiek šalies bankiniam sektoriui, tiek ir šalies finansams. Tiek graikai, tiek ECB, tiek ir Euro grupė puikiausiai supranta šią įvykių eigą.

Graikijos negebėjimas vykdyti savo įsipareigojimų TVF savaime nereiškia šalies bankroto. Tokį išaiškinimą pateikia tiek TVF, tiek ir reitingų agentūros.

Netgi jei šalis praleistų savo vertybinių popierių išpirkimus arba negrąžintų skolų ECB, ir šie įvykiai būtų traktuoti kaip šalies bankrotas, tai nebūtinai reiškia, kad Graikija turėtų pasitraukti iš euro zonos. Pasitraukti ji turėtų bankų sistemos griūties ir viešųjų finansų nelikvidumo atveju, kuomet būtų priversta įsivesti naująją drachmą.

Ir dar kartą – apie euro zoną be Graikijos

Labai abejotina, ar Graikijos pasitraukimas sugriautų ką nors didesnio nei šios šalies ekonomika. Akivaizdu, kad euro zona yra ženkliai geriau pasiruošusi tokiam scenarijui nei, tarkime, 2010 ar 2012 metais.

Viena vertus, užsienio šalių verslo bei bankų saitai su Graikija jau yra įskaičiavę turbūt visas įmanomas rizikas. Kas bijojo, jau pasitraukė, o tarptautinių bankų rizika, prisiimama Graikijoje, yra smarkiai susitraukusi, taigi atitinkamai ir griūties įtaka būtų ne tokia ir didelė.

Labai abejotina, ar Graikijos pasitraukimas sugriautų ką nors didesnio nei šios šalies ekonomika.

Tikėtina, kad euro grupė aiškiai pareikštų, kad euro zona yra net stipresnė be Graikijos, ir kad užkrato plitimas bus sustabdytas.

Spekuliacijų vis dėlto kiltų dėl Ispanijos, Portugalijos, galiausiai Italijos, tačiau tikėtina, kad po pirminės išgąsčio reakcijos rinkų dalyviai pradėtų blaiviau mąstyti ir suprastų, kad, tarkime, Ispanijos makroekonominė situacija yra palyginti gerai suvaldyta, taigi ji neturėtų būti statoma į eilę greta Graikijos.

Euro zoną be Graikijos turėtų formuoti euro zonos politinė valia išlaikyti euro zoną neskilusią, ir galime būti tikri, kad politikai būtent to ir siektų pirmiausiai.

Neatmestinas ir drausmės faktorius: po Graikijos atvejo kitoms šalims nesutinkant su euro klubo taisyklėmis, tiesiog didės rizika joms pačioms būti išmestoms už borto.

ECB, tikėtina, savo ruožtu taip pat aiškiai pasakytų, kad imsis „visko, ko prireiks“, kad užkrato plitimas būtų pažabotas – situaciją suvaldyti padėtų tiek naujos programos, tarp jų obligacijų neriboto pirkimo programa (angl. OMT), tiek padidinti kiekybinio skatinimo (angl. QE) programos mastai, kurie lemtų skubų pinigų masės didinimą rinkoje.

Norai prieš realybę

Graikija greičiausiai nusileis. Pasirašys po šaliai keliamais reikalavimais, gaus žadamas lėšas ir toliau vykdys savo įsipareigojimus.

Syriza partija jau ir taip neįtikėtinai ilgai kovoja su euro zonos vėjo malūnais, bandydama įtikinti savo rinkėjus, jog jie ne veltui atidavė savo balsą už ją. Tiesiog realiame pasaulyje taip nebūna, kaip Graikijos rinkėjai norėtų ir kaip A.Tsipras vyriausybė bando įtikinti euro zoną.

Giedrė Gečiauskienė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius