Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 27d. 13:43

Giedrė Kvedaravičienė: Ar koronavirusas – didžiausia grėsmė mūsų sveikatai?

Giedrė Kvedaravičienė Atskiros rubrikos žinių laidose bei naujienų portaluose, galimybė gyvai sekti augančius patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius, iš vaistinių iššluotos medicininės kaukės – kurios, reikia pastebėti, neužsikrėsti virusu nelabai ir padeda – norom nenorom kelia klausimą: ar ne per daug panikuojama?

Pasaulyje nauji virusai pasirodo kas keletą metų – pamename SARS, MERS, grėsmingąjį 2009-ųjų metų gripą. Su kiekvienu šiuo protrūkiu auga gebėjimai dorotis su tokiomis situacijomis ir jas valdyti. Taip, šis virusas naujas, lengvai perduodamas, o ir vaistų ar skiepų kol kas nėra. Visgi, įvertinus ir išanalizavus mirtingumo rodiklius nesunku pastebėti, kad didžioji grėsmė slypi kitur.

Mirtingumas nuo šio viruso siekia apie 2-3 proc. Vis dėlto jaunesnių nei 50 metų amžiaus pacientų grupėje nesiekia 1 proc., o štai tarp vyresnių žmonių šie skaičiai gerokai didesni. Grupėje tarp 70–79 metų mirtingumas siekia 8 proc., o tarp vyresnių kaip 80 metų žmonių – beveik 15 proc. Kokios to priežastys?

Atsakymą pateikia kita statistika – gretutinių ligų. Šis virusas didžiausią grėsmę kelia tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis. Komplikacijų riziką koronavirusas sukelia sergant širdies ligomis (mirtingumas – 10,5 proc.), diabetu (7,3 proc.), chroninėmis kvėpavimo takų ligomis (6,3 proc.), hipertenzija (6 proc.) ir vėžiu (5,6 proc.).

Panašias tendencijas atskleidžia ir gripo – kuris vien šį sezoną nusinešė daugiau kaip 15000 gyvybių JAV – komplikacijų statistikos analizė. Organizmui kovojant su įprastai priešlaikinėmis lėtinėmis ligomis, kurias dažniausiai sukelia netinkama mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas ir žalingi įpročiai, organizmas ir jo imunitetas silpsta. Tad virusai – gripo ar koronavirusas – tampa „paskutiniu lašu“ ir taip pilnoje sveikatos problemų taurėje.

Sergančių vėžiu situacija dar sudėtingesnė. Vėžio mutaciniai mechanizmai reikalauja ilgo ir organizmą alinančio gydymo. To rezultatas – organizmo imuninės reakcijos tampa sunkiai prognozuojamos ir paprasčiausias peršalimas, nekalbant apie rimtesnius virusus, gali baigtis sergančiojo mirtimi.

Kasmet nuo mano paminėtų neužkrečiamų lėtinių ligų, kuriomis sergant padidėja koronaviruso ar gripo komplikacijų rizika, PSO duomenimis miršta apie 40 milijonų žmonių. Net 15 milijonų mirštančių yra 30–69 metų amžiaus pacientai. Skaičiai įspūdingi, ypač palyginus su trijų tūkstančių nesiekiančiais mirties atvejais, kuriuos sukėlė koronaviruso komplikacijos. O jei pabandytume paanalizuoti dėmesio problemoms proporcijas? Atsakymas turbūt akivaizdus..

Komunikacijos ekspertai sako, kad gyvename dirgiklių laikais. Reikia kažko naujo, išskirtinio – pavyzdžiui, naujos grėsmės, kad informacija apskritai sulauktų šiuolaikinio žmogaus dėmesio. Tai viena iš priežasčių, kodėl koronavirusas dominuoja naujienų sraute, o pastarąsias kelias dienas – ir politikų darbotvarkėse. Tuo tarpu minėtos lėtinės ligos tiek dėmesio, deja, nesulaukia.

Vėžys, diabetas, hipertenzija – juos jau seniai pažįstame, o laipsniškai augantis sergamumas šiomis ligomis primena varlės palengva šylančiame puode situaciją.. Temos, kuriomis galima greitai gauti daug dėmesio, neretai dalies politikų ir labiau mėgstamos nei tos, kurios reikalauja sisteminių pokyčių ir nuoseklių veiksmų.

Visgi gerų žinių yra. Sparčiai besivystančios technologijos, ypač personalizuotos biomedicinos srityje, suteikia daug vilčių kovoje su kritinėmis ligomis – visų pirma taikant individualizuotas terapijas. Informacinių sistemų bei dirbtinio intelekto pažanga dar labiau paspartins medicinos raidą ir padidins pažangių technologijų prieinamumą.

Tačiau pokyčiai reikalingi ir sveikatos apsaugos sistemoje. Daugiau dėmesio prevencijai, diagnostikai, daugiau sisteminio požiūrio į žinomus ir numanomus rizikos veiksnius bei jų valdymą, galiausiai – palankesnė terpė medicinos inovacijoms ir jų taikymui, yra svarbūs ir būtini sprendimai.

Senstant visuomenėms finansinių išteklių poreikis sveikatos apsaugos sistemoms visame pasaulyje augs eksponentiškai. Matant, kad jau dabar Lietuvos viešojo sveikatos sektoriaus finansavimas susiduria su problemomis – tai daug didesnė ilgalaikė grėsmė nei koronavirusas.

Stiprinti savo sveikatą ir jau dabar imtis paprastų priemonių, padėsiančių bent kažkiek apsisaugoti nuo šio ir kitų virusų, galime kiekvienas. Didesnis dėmesys asmeninei higienai, fizinis aktyvumas, gera emocinė ir psichinė būklė ir stiprus imunitetas yra universalus receptas nuo virusų.

Emociniai išgyvenimai, kuriuos sukelia nuolatinio naujienų srauto sekimas, tikėjimas sąmokslo teorijomis, o ne ekspertų pateikiama informacija, ar perdėtas nerimas dėl vaistinėse pasibaigusių kaukių klasifikuotini kaip rizikos veiksniai. Prisiminkime, kad už savo sveikatą visų pirma esame atsakingi kiekvienas asmeniškai.

Giedrė Kvedaravičienė yra medicinos sistemos vadybos ekspertė, VDU doktorantė, „DR klinikos“ vadovė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Ypatingos

02:14
08:43

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min