Tik laikas ir, greičiausiai, ilgai laukti JAV ir NATO veiksmai parodys, ar Putino žingsniai išties yra tokie toliaregiški ir strateginiai, ar visgi Sirija taps Putino Afganistanu.
Tačiau viena paprasta išvada yra akivaizdi ir nenuginčijama – saugumo situacija Rytų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose negerėja. Ne tik kad negerėja, bet, kai kurių analitikų teigimu, artėjama prie konfrontacijų, galinčių sukelti konvencinį ar net branduolinį galingųjų susirėmimą.
Tačiau ši paprasta išvada neatrodo akivaizdi politinėje Lietuvos lyderių padangėje. Galima pasveikinti, kad gynybos biudžetas 2016 metams yra didinamas 30 proc.
Galima pasveikinti, kad gynybos biudžetas 2016 metams yra didinamas 30 proc. Vis dėlto, prioritetai, kaip šiuos pinigus investuoti, nėra aiškūs.
Vis dėlto, prioritetai, kaip šiuos pinigus investuoti, nėra aiškūs. Kai kurios politinės partijos, vedamos konservatorių, sutaria, kad šauktiniai turi sugrįžti visam laikui. Deja, krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teiginiai, kad Lietuva turėtų stabdyti šaukimą ir grįžti prie profesionalios tarnybos pagerėjus geopolitinei situacijai, visiškai neatitinka pasaulinio saugumo realijų.
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad reikalinga visavertė diskusija ir partinis susitarimas dėl šauktinių ateities. Deja, tokie ginčai ir diskusijos praėjus pusantrų metų nuo Ukrainos konflikto įsiplieskimo yra pavėluoti ir neigiamai veikia kariuomenės moralę bei visuomenės pilietiškumą.
Šauktinių sugrąžinimas tai – transformacinis projektas, kuriame kariuomenė yra viso labo vykdytoja. Kaip korporacinių transfomacijų specialistai pažymėtų, lyderių politinė valia, užtikrintumas bei sugebėjimas nesidairyti atgal yra pirminiai veiksniai, užvedantys sėkmingą permainų procesą didelėse organizacijose. Antras svarbus veiksnys yra lyderių garantijos, kad finansiniai resursai yra pakankami ir neatšaukiami (net galimų ekonominių krizių akivaizdoje).
Abiejų šių veiksnių – paramos visuotiniam šauktinių projektui ir finansinių garantijų – Lietuvos politiniai lyderiai niekada visiškai neužtikrino. Trumpalaikis politinis konsensusas buvo tik iliuzija, kuri, deja, netapo nauju Lietuvos saugumo pamatu.
Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės verkšlenimas, kad biudžete yra skiriama per daug lėšų kariuomenei, aiškiai parodo prisitaikėlišką politinę kultūrą ir nušviečia ateinančią rinkiminę kampaniją, kuri neabejotinai bus populistinė ir demagogiška.
Metai tarnybos po mokyklos yra idealus laikas suteikti jaunuoliams karinį parengimą bei pilietinį suvokimą.
Galime neabejoti Lietuvos kariuomenės sugebėjimu atlikti logistinius bei organizacinius pertvarkymus siekiant sugrąžinti privalomają karinę tarnybą (PKT). Tačiau politinio susitarimo nebuvimas kelia grėsmę, kad šauktinių projektas yra pasmerktas žlugti.
Reikia pripažinti, kad net ir dabartinis, „laikinas“ ir skubotai primestas, šauktinių modelis neturi ateities. Daugelyje rajonų savanorių buvo pakankamai, kad net nereikėjo vykdyti šaukimo. Todėl tikrovėje šaukimas dar net nebuvo išbandytas. Tikėtina, kad rezultatai bus kur kas liūdnesni, kai baigsis savanorių gretos.
Politikai mėgsta ginčytis ir diskutuoti, bet, deja, PKT klausimais diskusijos jau turėjo įvykti mažiausiai prieš metus. Dabar gi norėtųsi paprasto partinio sutarimo, palaiminto krašto apsaugos ministro ir prezidentės, kad šauktiniai yra sugrąžinti neterminuotai.
Kitas svarbus žingsnis būtų pripažinti, kad PKT turi prasidėti nuo visuotinio abiturientų šaukimo, leidžiant vyresniesiems piliečiams dalyvauti savanoriškumo pagrindu.
Metai tarnybos po mokyklos yra idealus laikas suteikti jaunuoliams karinį parengimą bei pilietinį suvokimą. Galime tai vadinti Izraelio ar Singapūro modeliu, bet iš tikrųjų tai saugios Lietuvos ateities užtikrinimo modelis, kuris yra būtinas siekiant parengti Lietuvos piliečius geopolitinėms pasaulio realijoms.
Giedrimas Jeglinskas yra Gynybos paramos fondo narys ir buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas
