Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Justina Liaukevičiūtė: Studentai turi suprasti – studijų kokybė žymiai svarbiau nei universiteto pavadinimas diplome

Kai vyriausybė bei universitetai kartu turi priimti vieną didžiausių sprendimų aukštojo mokslo raidos istorijoje, dažnai skundžiamasi, kad studentas yra neišgirstas. Sunku suprasti, kaip kitų aukštųjų mokyklų studentai nežino, kas nutiks, jei universitetai susijungs.
Justina Liaukevičiūtė
Justina Liaukevičiūtė / Asmeninio archyvo nuotr.

Tai, visų pirma, nėra Vyriausybės problema. Esu visiškai rami ir žinau, dėl kokio tikslo tiek daug kalbame apie konsolidaciją, žinau, kaip tai palies mane bei kitus studentus.

Ieškant argumentų, kodėl tinklo pertvarka reikalinga ar kodėl nereikalinga, pamirštama svarbiausia – studijų kokybės gerinimas. Šiandien aukštųjų mokyklų vadovai remiasi sentimentalia istorija, noru išsaugoti vardą. Kam? Kas tuo bus pasiekta? Ar pagerės studijų kokybė? Ar studentas taps kompetentingu savo srities specialistu, ar turės įgūdžius, kurių reikia šiandieninėje visuomenėje?

Kai kurių aukštųjų mokyklų studentai teigia, kad jiems svarbu, kokio vardo universitetą baigs. Argumentai, kuriais jie remiasi, nesuprantami. Arba tų argumentų visai nėra.

Gegužės 24 dieną Kaune Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) organizuotos diskusijos tarp aukštųjų mokyklų atstovų metu Greta Šmaižytė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studentų atstovybės prezidentė, pareiškė, kad VDU studentams svarbu, kaip pavadintą universitetą jie baigs.

Diskusiją moderavęs Edmundas Jakilaitis liko priblokštas ir bandė sužinoti – kodėl tai svarbu? Juk svarbiausia, atrodytų, žinių, kurias gauni, kokybė ir jų pritaikomumas darbo rinkoje. G.Šmaižytės atsakyme argumentai nenuskambėjo: „Mes apklausėme studentus – paaiškėjo, kad jiems tai svarbu“.

Norisi užduoti vieną klausimą kolegoms studentams: ar tikrai į universitetą įstojote tik tam, kad pabaigtumėte „tam tikro vardo universitetą“, ar vis dėlto tam, kad pasiimtumėte tai, ką jums suteikia aukštoji mokykla – mokslo žinias, bendrąsias kompetencijas, bendravimo įgūdžius?

Diskusijoje su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene buvo ne kartą pabrėžta, jog Kaune esantys universitetai neva yra pernelyg skirtingų kultūrų, todėl susijungimas į vieną Kauno universitetą – neįmanomas. Skirtingos kultūros tikrai gali sutarti, jei siekis toks pats – studijų kokybė.

Gal tikrai atėjo laikas sukurti vieną stiprų universitetą, kuriame studentas įgautų visas jam reikiamas kompetencijas? Taip, chaosas iš pradžių ko gero bus neišvengiamas, tačiau tai, kokį rezultatą ateityje atneš konsolidacija – neįkainojama. Ji būtina norint pasiekti aukščiausius studijų kokybės rodiklius. Aukštojo mokslo reforma būtina norint paruošti studentus, kurie galėtų lygiuotis su pasaulinio lygio universitetų absolventais.

Šiandien norime koja kojon eiti su Europos ir pasaulio universitetais, norime būti geriausiais, tačiau bijome pokyčių. Kodėl? Nes galbūt kažkam pasidarė per daug patogu savo šiltoje kėdėje. Norime studijų kokybės, tačiau nenorime mažinti studijų programų, nenorime tapti vienu stipriu, konkurencingu universitetu. Laikas atsimerkti ir suprasti, kad universitetai neturi eiti vienas prieš kitą, universitetai privalo siekti vieno tikslo – studijų kokybės gerinimo.

Justina Liaukevičiūtė, KTU Informatikos fakulteto (IF) Studentų atstovybės „InfoSA“ pirmininkė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius