Aptariamo įstatymo projekto rengėjai paruoštą dokumentą grindžia Nacionalinio saugumo strategija ir gruodžio 18-ąją įsigaliojusia Europos Sąjungos (ES) direktyva.
Naujoji direktyva leidžia ES valstybių narių, taigi ir Lietuvos, priežiūros institucijoms suteikti teisę drausti audiovizualinės informacijos sklaidą, jeigu pastaroji „kenkia ar kelia rimtą ir didelį pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimui“. Taigi skleidžiant informaciją, pavojingą Lietuvos nacionaliniam saugumui, tai galėtų būti pagrindas operatyviai riboti tokios informacijos sklaidą.
Tačiau pasakius A, svarbu nenutylėti ir B. Nei klaidinga informacija (dezinformacija), nei nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis patys savaime nėra priešingi mūsų Valstybės nacionaliniam saugumui arba gynybos užtikrinimui. Priešingai, piliečio teisė kritikuoti, taigi būti nepatenkintam pareigūnų darbu, garantuojama mūsų Konstitucijos.
Taip, nors siūlomo įstatymo projektas grindžiamas ES direktyva bei Nacionalinio saugumo strategija, nė vienas iš šių dokumentų nenumato galimybės taikyti draudimus, kokius planuojama nustatyti siūlomu įstatymo projektu. Be to, ir pati direktyva leidžia nustatyti tik proporcingus ribojimus. Pirminiu projektu pasiūlyti pokyčiai vargiai atitinka ir šį reikalavimą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėta direktyva priimta siekiant riboti informaciją, susijusią su terorizmo sklaida bei darančia neigiamą poveikį nepilnamečiams. Lietuvoje gi skubamą ją įgyvendinti siekiant visai kitų tikslų – užtikrinti sklandų rinkimų procesą. Nors ES institucijos ėmėsi ieškoti būdų spręsti konkrečias problemas, mūsų įstatymų leidėjas siūlomas priemones ima naudoti siekdamas kitų tikslų. Natūralu, kad jaučiama grėsmė žodžio laisvei ir tai kelia pagrįstas diskusijas visuomenėje.
Be to, direktyva įsigaliojo vos 2018-ųjų gruodžio 18-ąją. Direktyva kaip ES teisės aktas nėra taikoma tiesiogiai, tačiau turi būti įgyvendinta priimant atitinkamus įstatymų pakeitimus Lietuvoje. Tai ir yra bandoma daryti naujuoju įstatymo projektu. Lietuva turi pareigą šią direktyvą įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo. O pirmasis projektas, skirtas perkelti direktyvą į Lietuvos teisę, užregistruotas jau sausio 2-ąją. Stulbinantis tempas, kai šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laiku parengiamas visuomenei svarbaus įstatymo projektas bei jau pirmąją Naujų metų darbo dieną registruojamas Parlamente.
Justinas Jarusevičius yra „Motieka ir Audzevičius“ vyr. teisininkas, advokatas.
