Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduotojų Dariaus Jurgelevičiaus, o ypač Dainiaus Dabašinsko dramatiškai juokingas išdreifavimas iš kontoros - į diplomatiją - vienas pavyzdžių.
Ilga istorija
Prireikė trejų metų žiniasklaidos tiradų, parlamentinių audrų ir tyrimų, Seimo rinkimų, prezidento rinkimų ir to dar nepakako. Kad nepakeičiamas nepriklausomybės idėjos nekentikas ir visus teismus žurnalistams pralaimėjęs VSD destruktorius, o jam iš paskos ir visų operacijų bei intrigų konstruktorius būtų pašalinti - to dar buvo negana. Prireikė jų tiesioginio viršininko ūmios ligos, kuri atsitiktinai sutapo su numatytu vizitu pas prezidentę Dalią Grybauskaitę. Adamkiškos ligos "kitų kandidatų neturiu" spazmai jos, atrodo, nekamuoja.
Minėti sutapimai nėra nei vieninteliai, nei paskutiniai. Pranašingas ženklas: D.Jurgelevičiaus, kurį, nepaisydamas žalos jo paties ir jo atstovaujamos institucijos įvaizdžiui, taip ilgai ir didvyriškai gynė generolas, atsistatydinimą įformino net ne kitas nepakeičiamas pulkininkas Dainius Dabašinskas, o pavaduotojas ūkio reikalams Alvydas Kunigėlis. Šis irgi visiškai atsitiktinai pavadavo pasiligojusį karvedį.
Tikint, kad generolas tikrai apsinuodijo ar kitaip susigadino sveikatą (žmonėmis tikėti reikia), norisi pabrėžti, kad jam tikrai pasisekė. Neprireikė nei šokti į akis šalies vadovei, nei pasirašyti sprendimo, už kurį nedovanotų departamentą ligi šiol išnaudojusi kompanija. Tikra apvaizdos dovana.
Jei Viešpaties ranka tikrai bus tokia dosni, struktūriškai reformuoti departamentą ir pašalinti iš ten kitus pasižymėjusius personažus pavyks negreitai. Juolab kad Seime einama pačiu teisingiausiu keliu reikalui numarinti - sudaroma darbo grupė, kuri ką nors turės pateikti iki 2010 metų pabaigos. Taip gali būti, bet gali ir nebūti, nes koalicijos persiorganizuoja, valdžios keičiasi, o generolai serga ne kasdien. Be to, VSD yra tik viena valstybės institucijų ir gangrenų.
Nauji sutapimai
Ūmai susirgęs žvalgų bendruomenės lyderis greitai ir pasveiko. Kaip įprasta, vos paaštrėjus svarstymams apie kontoros vadovybę ir šios reformą, jis ėmė ir apsilankė pas vieną aukščiausių šalies asmenų. Šį kartą - pas Seimo pirmininką Arūną Valinską.
Parlamento vadovui tądien - lyg tyčia - teko aiškintis dėl senų nuotraukų mafiozų fone. Tikras ar netikras būtų Tautos prisikėlimą žadėjusių ąžuolų flirtas su Kauno "daktarais", o reakcija - vėl atsitiktinis sutapimas - išskirtinai kvaila. Ir sutapk tu man taip, kad moteriškos logikos (kaip ji tradiciškai suprantama) vertas pareiškimas - "Tarp mūsų su "daktarais" viskas baigta, nors nieko ir nebuvo" - pasirodė iškart po paslaugaus generolo vizito.
Gal tai vėl tik sutapimai, bet labai jau tipiški ir panašūs į mėginimą skęstant įsikabinti bent į apvytusio ąžuoliuko lapą.
...
Pabaigoje lieka klausimas: kokių sutapimų galima tikėtis toliau? Informacijos srautus, nuotraukų, operatyvinių paskvilių, realių kompromatų ir tikrų tikriausių paskalų bankus savo nuožiūra valdanti kontora, kaip nedera abejoti, žinojo, pavyzdžiui, kaip ten buvo dėl tos Viktoro Uspaskicho samdinių šimtatūkstantinės finansinės paramos Valdo Adamkaus rinkimų skoloms apmokėti. Bet nesakė, nes nutarė tai laikyti valstybės paslaptimi. Kas dabar paneigs ir kas patvirtins, kad visame operatyvinio turto ir operatyvinio šlamšto aruode nebus mėginama paieškoti kokio nors "reikšmingo" popierėlio ir apie kitą S.Daukanto aikštės šeimininkę. Ypač jei nepavyks laiku susirgti.
