Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Mindaugas Gedeikis: Perkant už kriptovaliutas vis tiek teks susimokėti mokesčius

Gyventojai ne tik perka ar parduoda bikoinus ar kitas kriptovaliutas. Už kriptovaliutas taip pat yra perkamos paslaugos ar prekės, įsigyjami net automobiliai ar nekilnojamasis turtas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bitkoinus ir kitą kriptovaliutą laiko nematerialiu turtu. Tad kyla klausimas, kaip apmokestinamas gyventojas, pirkiniui įsigyti panaudojęs kriptovaliutą.
„AG Invest“ advokatas Mindaugas Gedeikis
„AG Invest“ advokatas Mindaugas Gedeikis / Asmeninio archyvo nuotr.

Kai kriptovaliuta gyventojas atsiskaito už prekes ar paslaugas, laikoma, kad atsiskaitymo momentu pirkėjas (mokėtojas) gauna pajamas. Jos dar vadinamos – pajamos natūra.

Už automobilį ar kitą turtą atsiskaičius kriptovaliuta, laikoma, kad pirkėjas pardavė kriptovaliutą, už kurią gavo ne pinigus, o turtą. Tokios pajamos apmokestinamos pajamų mokesčiu priklausomai nuo gautų pajamų rūšies – kaip individualios veiklos pajamos arba kaip kito turto pardavimo pajamos.

Toliau aptariami atvejai, kai turtą, prekes ar paslaugas už kriptovaliutą perka asmuo, nevykdantis individualios veiklos, susijusios su kriptovaliutų prekyba.

Apmokestinamosios pajamos (pelnas) apskaičiuojamas taip: iš įsigyto automobilio ar kito turto rinkos kainos atimama kriptovaliutos įsigijimo kaina. Jei šis skirtumas neviršija 2500 Eur sumos, gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia. Jei viršija 2500 Eur, viršijanti dalis apmokestinama taikant 15% gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Pavyzdys (kai turto pirkimo kainos ir kriptovaliutos įsigijimo kainos skirtumas neviršija 2500 Eur). Asmuo 2017 m. nusipirko automobilį, kurio rinkos kaina yra 5000 Eur. Už automobilį buvo sumokėta kriptovaliuta (pvz., bitkoinais, dash, litecoin ar kt.), kurią gyventojas buvo įsigijęs už 2800 Eur.

Taigi pirkėjo (mokėtojo) apmokestinamosios pajamos būtų apskaičiuojamos taip: 5000 Eur (automobilio kaina) – 2800 Eur (kriptovaliutos įsigijimo kaina) = 2200 Eur. Kadangi ši suma neviršija 2500 Eur, todėl pajamų mokesčio mokėti nereikia (darant prielaidą, kad tais pačiais kalendoriniais metais nėra parduodamas kitas neregistruotinas turtas).

Pavyzdys (kai turto pirkimo kainos ir kriptovaliutos įsigijimo kainos skirtumas viršija 2500 Eur). Asmuo 2017 m. nusipirko automobilį, kurio rinkos kaina yra 6000 Eur. Už jį taip pat sumokėta kriptovaliuta. Kriptovaliutą gyventojas buvo įsigijęs už 3000 Eur.

Pirkėjo (mokėtojo) apmokestinamosios pajamos būtų apskaičiuojamos taip: 6000 Eur (automobilio kaina) – 3000 Eur (kriptovaliutos įsigijimo kaina) – 2500 Eur (neapmokestinama suma) = 500 Eur. Taigi pagal šį pavyzdį, 15 proc. dydžio pajamų mokesčiu būtų apmokestinama 500 Eur suma (darant prielaidą, kad tais pačiais kalendoriniais metais nėra parduodamas kitas neregistruotinas turtas).

Taigi svarbu nepamiršti, kad atsiskaitant už prekes ar paslaugas kriptovaliuta, pirkėjui gali tekti susimokėti mokesčius, kaip ir kriptovaliutos pardavimo už įprastus pinigus (eurus) atveju.

Visus sandorius, kurie buvo per metus, reiktų sudėti ir skaičiavimus daryti nuo bendros sumos.

Mindaugas Gedeikis yra advokatų kontoros „AG Invest“ advokatas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius