 |
Spartus ekonomikos augimas neturėtų stebinti. Praėjusių metų pabaigoje išaugusi įtampa dėl euro zonos skolų krizės daugumai priminė 2008-ųjų rudenį. Tuomet prasidėjus pasaulinei finansų krizei Lietuvos ekonomika buvo beveik paralyžiuota ir patyrė precedento neturintį nuosmukį. Tačiau šiuo metu situacija skiriasi iš esmės. Pirma, nors euro zonoje prasidėjo recesija, finansų krizės pavyko išvengti, o problemos išlieka izoliuotos viename regione ir nesutrikdė viso pasaulio prekybos. Antra, Lietuvos ekonomika šiuo metu yra subalansuota ir daug geriau pasirengusi priimti išorinius iššūkius.
Šalies gyventojų vartojimas, priešingai nei prieš 4 metus, šiuo metu atspindi jų pajamas. Gana didelė pajamų dalis yra skiriama santaupoms, todėl nėra priežasčių, dėl ko staigiai galėtų keistis vartotojų elgsena. Dar svarbiau yra tai, kad įmonės per pastaruosius metus sumažino sąnaudas ir padidino efektyvumą, todėl gali sėkmingai kovoti dėl rinkų net ir besitraukiančioje Europoje.
Šių metų pirmąjį ketvirtį vidutinis mažmeninės prekybos augimas siekė 8,2 procento, todėl pagrindinis augimo variklis išliko vidaus paklausa. Darbo rinkoje išliko teigiamos tendencijos – toliau mažėjo nedarbas ir didėjo vidutinis darbo užmokestis, todėl ir gyventojų vartojimas toliau augo. Tam teigiamos tendencijos turėjo ir apie 8 proc. nuo metų pradžios pabrangęs Lenkijos zlotas, atvėsinęs šalies gyventojų norą apsipirkinėti kaimyninėje šalyje.
Teigiamas tendencijas žada ir pamažu gerėjantys gyventojų lūkesčiai. Nereikėtų užmiršti ir padidintų senatvės pensijų bei netrukus didėsiančio minimalaus mėnesinio atlyginimo. Be to, svarbus augimo šaltinis buvo ir įmonių investicijos bei atstatomas atsargų lygis, kuris buvo labai sumažėjęs praėjusių metų pabaigoje.
Neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikos augimui šiemet turės valdžios sektoriaus išlaidos, kurios, anot ekonomisto, turėtų susitraukti 3 procentais. Be to, didžiausias neapibrėžtumas išlieka dėl eksporto tendencijų.
Eksporto augimas šių metų pradžioje lėtėjo, ypač Baltarusijos kryptimi, kurios valiuta pernai prarado du trečdalius savo vertės. Prognozuojame, kad eksportuotojams geresnės tendencijos išryškės antrąjį šių metų pusmetį, kai euro zona išbris iš recesijos. Šių metų sausį ir vasarį eksporto metinis augimas sulėtėjo iki 11,9 proc., o praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį jis siekė 14,2 procento. Tačiau šie skaičiai rodo nominalų augimą ir neatspindi kainų pokyčių, o realus eksporto augimas šių metų pradžioje, tikėtina, buvo gana vangus.
„Swedbank“ prognozuoja 3,3 proc. ekonomikos augimą šiems metams, kuris turėtų paspartėti iki 4,3 proc. 2013 metais. Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet BVP augs 2,5 proc., o Lietuvos banko prognozė dar kuklesnė – 2,2 procento.
