Europa čia nežaidžia kortomis, bet jų tikrai turi. Svarbi žinia iš būsimo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo: jis nori rekordinių 500 mlrd. eurų investicijų į gynybą, net nelauks, kol prisieks jo nauja Vyriausybė. Tai stipru. Būtent sėkmingas F.Merzo tandemas su prancūziškai europietiško branduolinio skėčio kūrėju prezidentu Emmanueliu Macronu gali tapti ypatingos reikšmės.
Nenorėčiau nuvertinti britų premjero Keiro Starmerio pastangų lipdyti transatlantinės vienybės likučius, visgi E.Macronas savo neeiliniame kreipimesi prieš porą dienų įvardijo kelis kertinius dalykus. Pirma: tai, kad rusija tapo grėsme visai Europai. Antra: neliksime stebėtojai priimdami faktą, kad JAV nebūtinai lieka Europos pusėje.
Europai šiandien svarbus visų galimų netradicinių priemonių arsenalas, galintis stiprinti priešo atgrasymą ir mūsų bendrą gynybą. Šiuo požiūriu E.Macronas veikia kryptingai. Žinoma, jei tik tokie veiksmai būtų pasireiškę plataus masto karo Ukrainoje pradžioje, vietoj liūdnai pagarsėjusių skambučių!
Neverta dairytis atgal, bet būtina daug solidesnė Europos Komisijos lyderystė. Mano vertinimu, EK vadovės U.von der Leyen šią savaitę pasiūlytas 800 mlrd. eurų vertės planas „ReArm Europe“ bendriems Europos gynybos pajėgumams yra per menkas. Kada ir kaip šis planas virs tikrove – per daug klausimų. Atvirai tariant, dar nematau tinkamo pasirengimo įgyvendinti šį planą ES sostinėse.
Net 650 iš 800 mlrd. eurų „ReArm Europe“ plane tiesiogiai priklausys nuo ES valstybių narių pasiryžimo 1,5 proc. didinti nacionalinius gynybos biudžetus. Atsižvelgiant į dabartinį gynybos finansavimą, 6 ES narėms tai reikš poreikį dvigubinti gynybos biudžetą (Belgija, Portugalija, Ispanija, Slovėnija ir kt.). Dar kitoms ES valstybėms tai būtų esminis gynybos išlaidų padidinimas, tad rizikų, kad realus ES gynybos finansavimas bus gerokai mažesnis, yra daug.
Pagal esamą EK planą, ES biudžetu garantuota paskolų paketo suma gynybai viso labo siektų 150 mlrd. eur. Palyginkime: netgi koronos viruso pandemijos metu buvo pasiūlyta penkis (!) kartus didesnė suma. Negi kremliaus sėjamo karo grėsmė Europos Komisijai rodosi penkis kartus menkesnė nei pandemijos pavojus?
Neišskydusio Europos atsako reikia tam, kad niekas nepriverstų Ukrainos atiduoti savo teritorijų priešui, kad Ukrainos neužspeistų į kampą dėl naujų prezidento rinkimų karo metu. Reikia ir tam, kad kažkieno „kortos“ nebūtų tiesiog perleistos kremliui.
Negi kremliaus sėjamo karo grėsmė Europos Komisijai rodosi penkis kartus menkesnė nei pandemijos pavojus?
Išlaikyti kolektyvinę Europos vienybę, įveikiant nesavarankiškų veikėjų Vengrijos ir Slovakijos vyriausybėse pasipriešinimą, tampa mūsų išgyvenimo klausimu. Vakar Europos Vadovų Taryboje visos ES valstybės, išskyrus V. Orbano Vengriją, pritarė EK pasiūlymui dėl gynybos finansavimo. Tai indikuoja, kad silpnoji grandis nesikeičia.
Blogio ašies veikiantieji asmenys akylai stebi, laukia silpnumo ženklų. Blogis turi planą.
Todėl Europa privalo turėti savo A, B ir C planus. Privalo tapti nenuspėjama, pavojinga agresoriui. Lietuva čia nėra išimtis. Neužteks palaikyti E.Macroną, būsimą Vokietijos kanclerį F.Merzą ar jų paprašyti, kad rytiniame flange po bendru branduoliniu skėčiu mūsų nepamirštų.
Nepamirškime patys: kad ir ką sakytų eilinis premjeras G.Paluckas, regioninių Baltijos jūros šalių gynybos aljansų kūrimas niekaip nesugriaus miglose šiandien skendinčios NATO.
Norvegijos Vyriausybė pranešė, kad skiria papildomą 4,2 milijardo eurų paramą Ukrainai. Lietuvoje svarstant 5-6 proc. nuo BVP gynybos finansavimo šaltinius labai praverstų kontaktas su minima Norvegijos vyriausybe, suburiant partnerius prie Baltijos jūros ir pasiūlant Norvegijos turto fondui, valdančiam 1,8 trilijono dolerių paketą, protingomis sąlygomis prisidėti prie Lietuvos bei viso regiono saugumo. Pokalbiuose su mūsų kaimynais prie Baltijos girdžiu tik pritarimą šiai idėjai. Europos didiesiems pabudus, daugiau galime mes patys.
Beje, Europos Komisijos pasiūlyme dėl gynybos finansavimo įrašyta, kad ES narės galėtų šioms reikmėms panaudoti dalį ES regioninės plėtros bei Sanglaudos fondo lėšų. Tai galimybė. Dėl Ukrainos: ją, kaip ir visas ant derybų slenksčio esančias ES šalis kandidates, tiesiog turime įtraukti į besiformuojančią Europos gynybos bendriją. Neginčytinas poreikis integruoti mūsų gynybos pramonę, ginkluotąsias pajėgas. Nepalikime stalčiuje ES plėtros spartinimo.
