 |
Trumpai tariant, šia sutartimi ES valstybės įsipareigos griežčiau prižiūrėti savo nacionalinę fiskalinę politiką. Tikslas aiškus – užkirsti kelią tokiems „pražūtingiems gaisrams“, kurie užklupo Graikiją, o kartu ir visą Senąjį žemyną.
Tiesą sakant, ši sutartis labiau panešėja į tarpvyriausybinį susitarimą. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką – kyla klausimas, kokiu būdu minėta sutartis, kurią pasirašyti sprendimą jau anksčiau priėmė ir Lietuva, bus įgyvendinama? Kas mūsų laukia po jos pasirašymo?
Pirmiausia, norėčiau dar kartą pabrėžti, kad, atsižvelgiant į išliekančius kai kurių valstybių nuomonių skirtumus dėl parengtos sutarties, Lietuvai būtų racionalu ją ratifikuoti jau po to, kai tai padarys 17 euro zonai šiuo metu priklausančių šalių.
Sutarties ratifikavimas valstybėse ES narėse yra numatytas iki 2013 metų pradžios. Tačiau ši procedūra tikrai nebus lengva ar paprasta, turint omenyje skirtingose šalyse artėjančius rinkimus ir vis labiau ryškėjančius šio klausimo politinius atspalvius. Ypač atsižvelgiant į galimus referendumus ir jų baigtį – Airija jau pareiškė apie tokią iniciatyvą.
Lietuvai kai kurios nuostatos, kurios sutartyje bus keliamos euro zonos valstybėms, kartu gali reikšti nemenkus įsipareigojimus. O jų bent jau šią akimirką nederėtų skubiai prisiimti.
Todėl būtų racionalu, jei ratifikavimo dokumentą Lietuva palydėtų papildoma deklaracija, kurioje atkreiptų dėmesį į svarbius sutarties įgyvendinimo aspektus. Kaip žinia, sutartis pirmiausia skirta 17-ai euro zonos valstybių. Likusios ne euro zonos šalys, remiančios susitarimą, turėtų dalyvauti tik tuose euro zonos valstybių viršūnių susitikimuose, kurie bus tiesiogiai susiję su šio susitarimo įgyvendinimu.
Tiesa, ir tai mūsų šaliai yra palanku. Tačiau reikėtų aiškiau suvokti, kad Lietuvai kai kurios nuostatos, kurios sutartyje bus keliamos euro zonos valstybėms, kartu gali reikšti nemenkus įsipareigojimus. O jų bent jau šią akimirką nederėtų skubiai prisiimti. Taigi – reikėtų siekti, kad tam tikros nuostatos Lietuvai įsigaliotų tik jau tapus pilnateise euro zonos nare.
Akivaizdu, kad ES baigėsi politinės integracijos etapas ir prasidėjo naujoji – platesnės ekonominės integracijos era. Kone vieningai sutariama, kad ES iki šiol trūko fiskaliniu pagrindu grįstos valstybių narių integracijos. Ne tik aiškių susitarimų, bet ir garbingo jų laikymosi.
Tikiuosi, kad naujoji sutartis neliks popierinė ir ją pasirašiusios ES narės glaudžiau koordinuos savo veiksmus, nepamins sutartos fiskalinio biudžeto deficito ribos (už ką numatytos griežtos sankcijos) ir vengs išlaidavimo.
Tačiau fiskalinė konsolidacija yra tik viena susitarimo pusė. Ko dabar ypač reikia Europai – tai susigrąžinti prarastas pozicijas konkuruojant su kitais pasaulio regionais, kurių įtaka vis auga.
Manyčiau, siekiant pagerinti padėtį Europos Sąjungos viduje turėtų atsirasti naujas darinys – galima jį vadinti ES Vyriausybe, kuri būtų atsakinga už vieningą veiksmų koordinavimą ir fiskalinės politikos įgyvendinimą. Nes šiuo metu Europos Komisijai turimų galių nepakanka.
Nors Lietuvoje jau sutinkama, kad gilesnė integracija mums naudinga, iki šiol neišvengiame lengvabūdiškų klaidų. Kaip pavyzdį galėčiau nurodyti vasario 20 d. dvylikos ES valstybių ministrų pirmininkų pasirašytą „Europos augimo plano“ susitarimą. Jame numatyti veiksmai, ko reikėtų imtis, kad Europos ekonomikos kreivė vėl kiltų aukštyn, aiškiau nubrėžtos laisvo prekių ir paslaugų judėjimo gairės.
Susitarimą pasirašė dauguma mūsų kaimynių prie Baltijos jūros – Latvija, Estija, Lenkija, Suomija ir Švedija. Todėl atrodo mažų mažiausiai keista, kad Lietuvos tarp jų nėra. Ypač dėl to, kad susitarime paliesti mums itin aktualūs klausimai – energetikos sektoriaus vystymas, naujų darbo vietų kūrimas.
Garsiai kalbėdama apie konsolidacijos poreikį Lietuva turėtų demonstruoti nuoseklią poziciją, o ne blaškytis, kaip kartais nutinka. Tikiuosi, kad ateityje politinę retoriką Lietuvoje palydės konkretūs žingsniai, leisiantys keliauti išvien su pažangos link traukiančiomis ES valstybėmis.
Petras Auštrevičius, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.
