Tiesa, jie nežino, kaip greitai ir ar apskritai pasaulis išsiropš iš globalinės finansų krizės, kuri neabejotinai dar labiau apsunkino mažų valstybių, tokių kaip Lietuva, dalią. Bet be reformų, sako pareigūnai, būsią dar blogiau.
Atrodo, kad jie sako tiesą ir kad aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos ir apskritai viešojo sektoriaus reformos yra būtinos.
Bet kaip jas įgyvendinti, net jei prie Vyriausybės vairo yra žmogus, kuris lyg ir nusiteikęs jų imtis?
Koalicija silpna ir jos laukia rimtas išbandymas – prezidento rinkimai. Arūnui Valinskui, TPP lyderiui, „partijos paprašytam“ gali tekti „pasiaukoti“ ir bandyti siekti Prezidento posto.
Atrodo, kad jie sako tiesą ir kad aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos ir apskritai viešojo sektoriaus reformos yra būtinos.
Kas jau kas, bet reformos tuomet palauks – jau ir taip dėl jų paaukojo keliasdešimt populiarumo procentų. Gerai dar, jei dėl skirtingų požiūrių į prezidento rinkimus nesužlugs visa valdančioji koalicija.
Iš kitų koalicijos partnerių tik Liberalų sąjūdis rimčiausiai nusiteikę reformuotis, nes Artūro Zuoko liberalcentristai taip pat išsigando visuomenės reakcijos. Kartais iš vidaus atrodo, kad net ir patys konservatoriai linkę žengti žingsnį atgal šventos ramybės vardan.
Vis dėlto yra dar vienas niuansas. Reformos, kad ir kaip sunku būtų gauti partnerių pritarimą, turi būti aiškios ir skaidrios. Nes sunkmečiu visuomenėje sumaišties dar daugiau nei tarp politikų. Tuo tarpu dabar kaip tik šių elementų ir trūksta.
Pavyzdys – kad ir gandais apipintas ekonomikos gaivinimo planas, kuriam Vyriausybė žada rasti keletą milijardų. Plano autorių niekas neišduoda, pinigų srautų – taip pat. Bet gal vertėtų?
Taip būtų užkirstas kelias spekuliacijoms. Mat spekuliacijos ir gimdo visuomenės įtarumą.
