Būtinas tolygesnis trijų povidurinio švietimo sektorių – profesinių mokyklų, kolegijų ir universitetų – balansas. Drastiškai mažėjant studentų skaičiams, aukštosios mokyklos bando rungtis tarpusavyje laisvosios rinkos principais, dubliuoja, jų manymu, paklausias studijų programas.
Kolegijos bando kopijuoti universitetus, o universitetai savo ruožtu žemina lygį, nes finansavimas priklauso nuo priimtų studentų skaičiaus. Aukštųjų mokyklų tinklo konsolidavimas leistų išvengti studijų programų dubliavimosi.
Antra svarbi aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos priežastis – išteklių, kurie šiuo metu yra labai išblaškyti, konsolidavimas. Sutelkusi aukštojo mokslo potencialą valstybė galėtų koncentruoti finansavimą perspektyvioms sritims, nes norint pasiekti kokybę būtina joms skirti pakankamai lėšų.
Tačiau nesiūlytina dalį aukštųjų mokyklų iš karto uždaryti, o kitas palikti tokias, kokios yra dabar. Kiekvienoje aukštojoje mokykloje yra ir gerų dėstytojų, ir geros mokslo bazės, tačiau būtina visus išteklius racionaliai peržiūrėti ir koncentruoti, kad jie būtų naudojami efektyviau ir duotų kokybiškus rezultatus.
Tai patvirtina ir tarptautinė patirtis. Siekdamos sutelkti išteklius dėl aukštesnės kokybės, aukštosios mokyklos jungiasi ir stiprios ekonomikos šalyse, nors finansų palaikyti esamą būklę ir pakanka. Lyginant su kitomis Europos šalimis, pagal BVP procentą, skiriamą studijoms, Lietuva atrodo neblogai. Tačiau moksliniams tyrimams lėšų skiriame gerokai mažiau, taigi, sutelkus išteklius, atsirastų galimybė daugiau investuoti į tyrimus, pasikeistų universitetų veiklos pobūdis, realiau būtų siekti tarptautinio pripažinimo.
Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka leistų sumažinti išlaidas administravimui ir eksploatacijai pastatų, kurie aukštosioms mokykloms dėl sumažėjusio studentų skaičiaus yra nebereikalingi. Sutaupytos lėšos galėtų būti nukreiptos dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams, tyrimams, studentų kūrybinei veiklai ir idėjoms materializuoti.
Akademinė bendruomenė laukia pokyčių ir yra jiems pasirengusi. Aukštųjų mokyklų tinklo konsolidavimas būtinas, kad gabūs mūsų šalies jaunuoliai rinktųsi studijas Lietuvoje, kad Lietuvos universitetinis mokslas būtų matomas tarptautiniu mastu ir galėtų būti iš tiesų naudingas mūsų šaliai, kad grįžtų dėstytojo ir mokslininko prestižas.
Prof. Pranas Žiliukas yra Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas.
