R.Morkūnaitė-Mikulėnienė. Kaip priversti ES nares pasinaudoti 800 mlrd. eurų planu gynybai?

Už kelių dienų, kovo 11 d., Lietuvoje švęsime savo nepriklausomybės dieną. Tačiau turiu pasakyti, kad per pastaruosius 35 metus šiandien jaučiame bene didžiausią nerimą. Kur link judės geopolitinė sankloda? Kokią įtaką tai turės mums? Valstybė ir jos žmonės ieško sprendimų – ką dar galime padaryti dėl savo saugumo? Ne vien politikai, bet ir kiekvienas individualiai.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Lietuva jau skiria šiek tiek daugiau nei 3 proc. nuo BVP gynybai.
Galime visi savęs klausti: ar X dieną, jei tokia ateis, ES narės bus Sakartvelo scenarijuje – užvaldytos valstybės padėtyje, ar Bučos scenarijuje?

Šią savaitę lankiausi Briuselyje, kur susitikau su Europos konservatorių-krikščionių demokratų (EPP) partijos politikais. Perdaviau sveikinimus iš Lietuvos mūsų kolegai, Vokietijos konservatorių lyderiui Friedrichui Merzui. Ne vien todėl, kad esame EPP šeimos dalis, bet ir todėl, kad F.Merzo pergalė Vokietijoje sumažino mūsų nerimą dėl geopolitinių poslinkių.

Susitikime Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė „ReArm Europe“ planą – 800 mlrd. eurų. Tai istorinis žingsnis, tačiau svarbu, kad visos šalys tuo pasinaudotų! Siekdami išlaikyti partnerystę su JAV, turime ir patys dėti maksimalias pastangas savo ir Ukrainos saugumui. Jų reikia dar daugiau. Bet ir šis sprendimas – istorinis.

Europos liaudies partija (EPP) galėtų ir turėtų būti ta jėga, kuri užtikrintų, kad VISOS ES narės pasinaudotų šia 800 mlrd. eurų galimybe. Juk nėra taip, kad visos šalys automatiškai imsis greitų, aktyvių veiksmų. Būtina ieškoti būdų, kaip paskatinti investicijas į gynybą.

Pavyzdžiui:

Tos šalys, kurios neskiria 2–3 proc. BVP gynybai, turėtų mokėti didesnį įnašą į ES biudžetą. (Dėl pabėgėlių juk pritaikyta panaši schema.)

Tos šalys, kurios aktyviai naudojasi 800 mlrd. eurų galimybe ir pasiekia, tarkime, 3,5 proc. BVP ar daugiau, galėtų gauti bonusų, pavyzdžiui, skirstant MFF (ES daugiametės finansinės perspektyvos lėšas).

Tos šalys, kurios remia Ukrainą gynybiniais pajėgumais, taip pat galėtų gauti papildomų paskatų.

Įšaldytas Rusijos turtas

Reikia modeliuoti situaciją: kas nutiktų, jei JAV atšauktų sankcijas Rusijai, o ES atsirastų siūlymų ir svarstymų sekti tuo pačiu? (Lietuva ir mūsų partija visada rems sankcijas.) Šiandien įšaldytas Rusijos turtas yra susietas su sankcijų politika, todėl būtina skubiai ieškoti būdų, kaip šį ryšį atsieti.

Dar vienas svarbus aspektas – vienbalsiškumo principas sprendžiant saugumo ir užsienio politikos klausimus.

Nebegalime ilgiau likti liguistoje situacijoje, kai viena ar dvi šalys nuolat šantažuoja visą ES bendruomenę.

Bendrai apie EK „ReArm Europe“ planą:

  • Galėtų būti mobilizuoti 800 mlrd. eurų, suteikiant fiskalinę erdvę, kai šalims nebus taikomos sankcijos už didesnį deficitą.
  • 150 mlrd. eurų paskolų gynybos investicijoms.
  • Jei kiekviena šalis papildomai didintų gynybos biudžetą 1,5 proc., per ketverius metus susidarytų 650 mlrd. eurų suma.
  • Pinigai būtų ne tik iš paskolų, bet ir iš esamų sanglaudos programų, be to, siekiama sutelkti privatų kapitalą.
  • Šios lėšos – t. y. pagaminti produktai – galėtų būti skiriamos konkretiems valstybių gynybos poreikiams arba perduodamos Ukrainai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Artėja LEA kvietimas įsigyti naujus šilumos siurblius su kompensacija
Reklama
„BITmarkets“ parodoje „Next Block Expo“ laimėjo apdovanojimą už geriausią klientų aptarnavimą
Reklama
Verslo civilinė atsakomybė: kokių sričių įmonės ją patiria dažniausiai ir kodėl?
Reklama
Amžėjimas nėra nuosprendis: kas gali padėti išlaikyti energiją ir jaunystę?