Pravažiavus ženklą, sveikinantį atvykus į Šiaurės Airiją, apima jausmas, tarsi būtum peržengęs svarbią istorinę ribą.
Nors jau 20 metų šioje JK dalyje vyrauja taika, nerimaujama, kad chaotiškas „Brexit“ gali įžiebti naujų kibirkščių vis dar rusenančiame buvusių nesutarimų lauže.
500 km siena tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos tik tiek ir teturi – kelio ženklus, o visa kita – atviri laukai, kalvos ir apie 300 kelių ir praėjimų.
Balsuodami referendume gyventojai tikriausiai neįtarė, kad ši teritorija taps viena didžiausių problemų „Brexit“ derybose. Tai tik vienas pavyzdys, iliustruojantis, kad didelė dalis JK gyventojų buvo nepakankamai informuoti apie tai, ką visgi reiškia išstojimas iš ES ir kokie gali būti ekonominiai tokio sprendimo padariniai.
Spalio 31 d. – nauja „Brexit“ data, jeigu JK suorganizuos Europos Parlamento rinkimus. Šis laikotarpis turi būti išnaudotas JK viduje susitarimui rasti ir išstojimo sutarčiai ratifikuoti. Ratifikavus sutartį prasidėtų pereinamasis laikotarpis, kuris truktų iki 2020 m. pabaigos.
Jo metu JK išliktų bendrojoje ES rinkoje, bet „nebesėdėtų prie bendro stalo“ ir neturėtų sprendimų priėmimo teisės. Stebint derybas vis tenka sau priminti, kad šiame procese nereikia tikėtis racionalumo, nes ir pats sprendimas išstoti iš ES nėra ekonomiškai racionalus. Abi pusės šioje situacijoje yra pralaimėtojos. Tik štai, panašu, kad ES atsipirks keliais „nubrozdinimais“, o JK gali tekti ilgai gydytis sulaužytus kaulus.
JK nuostolius skaičiuoja jau dabar
Nors JK ekonomika pasirodė esanti atsparesnė, nei buvo tikėtasi, jau dabar patirtus ekonominius nuostolius skaičiuoti nesunku. JK gyventojai susidūrė su aukštesnėmis prekių kainomis nuvertėjus svarui – tai galiausiai atsispindėjo ir bendrame vartojime.
Žinoma, valiutos nuvertėjimas turėjo ir teigiamą pusę – eksportuotojai pardavė daugiau prekių užsienyje. Vis dėlto duomenys rodo, kad svaro nuvertėjimo įtaka JK eksportui jau išblėso. Be to, dėl didelio ilgalaikio neapibrėžtumo verslui teko pristabdyti investicijas, o 2018 m. buvo fiksuotas jų mažėjimas.
Kitas kanalas, per kurį neigiamai veikiama JK ekonomika, – migracijos srautai. Grynoji migracija (imigracija minus emigracija) iš ES į JK dabar yra mažiausia per 10 metų, o grynoji migracija iš Rytų Europos, anot JK nacionalinės statistikos tarnybos, jau yra neigiama. Ir nors grynoji migracija iš ne ES šalių didėjo, mažėjantis ES migrantų skaičius jau prisideda prie darbo jėgos trūkumo tokiuose sektoriuose kaip apgyvendinimo paslaugos, statybos ir sveikatos apsauga. JK visuomenės nuomonė imigrantų atžvilgiu irgi keičiasi: nors prieš referendumą apie pusė britų įvardydavo imigraciją kaip vieną didžiausių JK problemų, dabar taip mano tik penktadalis, rodo tyrimų bendrovės Ipsos-MORI duomenys.
Nuostoliai abiem pusėms
Tarptautinio valiutos fondo ir JK vyriausybės studijos rodo, kad ilguoju laikotarpiu neigiamas efektas JK ekonomikai bus reikšmingas. Vartydami skirtingas studijas, matome, kad poveikio skalė panaši: JK ekonomika gali susitraukti daugiau nei 9 proc. ilguoju laikotarpiu, palyginti su pasilikimo ES scenarijumi, jeigu šalis išstos be susitarimo ir su ES pradės prekiauti pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sąlygas. Išstojus su sutartimi ir pasiekus laisvosios prekybos susitarimą ateityje, neigiamas poveikis JK galėtų sumažėti iki 4–7 proc. priklausomai nuo susitarimo sąlygų.
O štai neigiamas poveikis ES ilguoju laikotarpiu – reikšmingai mažesnis – gali siekti iki 1,5 proc. PPO scenarijaus atveju ir galėtų sumažėti per pusę pasiekus laisvosios prekybos susitarimą. Tiesa, poveikis atskiroms šalims narėms – labai skirtingas: labiausiai gali nukentėti Airija, nes šios šalies saitai su JK ekonomika yra labai stiprūs. Vis dėlto bendras poveikis ekonominiam aktyvumui gali būti didesnis, nei rodo dabartiniai skaičiavimai, nes finansų rinkų ir bendro pasitikėjimo kanalas nėra vertinamas, o stiprūs rinkų svyravimai bendrą poveikį ekonomikai gali labai pabloginti.
Poveikis Lietuvai – nedidelis
Lietuvos banko vertinimu, jeigu JK išstotų be susitarimo, Lietuvos realusis BVP per ateinančius trejus metus galėtų sumažėti apie 0,4 proc. Toks poveikis būtų daugiausia per prekybos ryšius ir investicijų svyravimą.
Prekybos ryšiai su JK nėra stiprūs – eksportas į JK sudaro tik apie 4 proc. viso eksporto, o prekybos ryšiai su labiausiai nukentėsiančia šalimi nare, Airija, taip pat nėra intensyvūs – eksportas į ją sudaro tik apie 0,5 proc. viso Lietuvos eksporto. Todėl apskritai poveikis Lietuvai neturėtų būti reikšmingas; jį labiausiai lemtų sumažėjusi paklausa ES ir dėl įvedamų tarifų padidėjusios užsienio prekybos kainos.
Poveikį sustiprintų ir suprastėję lūkesčiai: esant stipriems rinkų svyravimams, tikėtina, sumažėtų bendras pasitikėjimas ir tai dar labiau mažintų investicijas ir kitus rodiklius. Ekonominė emigrantų, kurių JK gyvena šiek tiek mažiau nei 200 tūkst., įtaka Lietuvai gali sumažėti, jeigu, nuvertėjus svarui ar praradus pajamas dėl lėtėjančio JK ekonomikos augimo, perlaidos į Lietuvą mažės. Šiuo metu jos sudaro didžiausią dalį visų perlaidų į Lietuvą, kurių bendra suma pernai sudarė apie 1 mlrd. Eur.
Ateities santykiai: kompromisų ieškojimas tarp „raudonų linijų“
Vidutinio laikotarpio neapibrėžtumas dėl naujo santykių modelio vis dar didelis, nes jį ES ir JK mato skirtingai. Be to, negalime atmesti galimybės, kad po būsimų derybų ateities bendradarbiavimas bus kitoks, nei išdėstyta dabartinėse pozicijose. Nors ateities santykių projektas pastaraisiais mėnesiais susilaukia vis mažiau eterio laiko ir nors politinė deklaracija nėra teisiškai įpareigojanti, joje išdėstyta vizija neturėtų būti antraplanė.
ES nori susiderėti laisvosios prekybos susitarimą ir JK finansines paslaugas į bendrąją rinką įsileisti pagal ekvivalentiškumo režimą, t.y. vienpusį mechanizmą, kuriuo ES pripažįsta, kad JK reguliacinė aplinka atitinka ES aplinką ir priėjimas prie bendrosios rinkos leidžiamas tol, kol tai pripažįstama. JK nori palankesnių sąlygų: tikisi susiderėti priėjimą prie bendrosios prekių rinkos, pasiekti muitų susitarimą ir turėti nepriklausomą prekybos politiką.
Pagrindinių skirtumų tarp JK ir ES vizijų yra keletas. JK nori laisvo prekių judėjimo – tik prekių. Patenkinus tokį norą, būtų pažeistos keturios bendrosios rinkos laisvės, kurios suteikiamos tik kartu: laisvas žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas. JK nori muitų susitarimo su ES, bet taip pat nori ir nepriklausomos prekybos politikos, o šie du dalykai yra nesuderinami. JK vyriausybės planą ES interpretuoja kaip „grietinėlės nusigriebimą“ arba, kitaip sakant, palankesnių sąlygų pasirinkimą, o dar derybų pradžioje ES yra griežtai pasakiusi, kad su tuo nesutiks.
JK politikai dažnai deklaruoja, kad jų siekis yra susigrąžinti JK sienų kontrolę ir susiderėti geresnes tarptautines sutartis su trečiosiomis šalimis. Dėl siekio susiderėti geresnes sąlygas yra abejojama, nes šalies su 60 mln. vartotojų rinka derybinė galia yra daug mažesnė nei ES27 šalių grupės su 440 mln. vartotojų rinka. Todėl, tikėtina, ateityje matysime ES–JK santykius panašesnius į tai, ko nori ES.
Rasa Stasiukynaitė yra Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento Ekonominės politikos analizės skyriaus vyriausioji ekonomistė.
