Nestabdysime ir toliau – užbaigtas Pilaitės naujosios mokyklos projektavimas. Mokykla bus itin estetiška ir moderni, o visas projektavimo konkurso ir kalbėjimo su bendruomene procesas buvo pavyzdinis, ir (jei viskas tvarkoje bus su viešaisiais pirkimais), po dviejų metų į ją jau eis moksleiviai.
Džiugina ir kiti mokyklų aplinkos dalykai – didesni pastatų atnaujinimo darbai atlikti 9 mokyklose ir 2 darželiuose, daugybėje įstaigų atlikti smulkesni remonto darbai, sutvarkyti aikštynai.
Tačiau dar labiau nei naujos mokyklos ir gražėjanti aplinka džiugina kiti, svarbesni ir sunkesni dalykai – tai, kas vis labiau pradeda vykti mokyklų viduje. Išvardinsiu keletą.
Vienas iš jų – šiemet net 26 mokyklose startuojame su IT pamokomis pradinukams, pasitelkę privačius partnerius Devbridge ir programą Teachers Lead Tech. Valstybės mastu apie tai tik pradedame kalbėti, o mes jau šiandien darome, kad mokyklą vaikai turi baigti mokėdami bent keturias kalbas – lietuvių, anglų, antrąją užsienio ir programavimo!
Antra – pagaliau bent kiek rimtesnę pagalbą teikiame specialiųjų poreikių vaikams. Pertvarkius ir sutvarkius Šilo mokyklą (gal jau prisimiršo, kaip dar prieš keletą metų ten buvo tradicija dabar jau atleistiems vadovams rėkti ant vaikų…), ji pradėjo teikti pagalbą ne tik savo patalpose, bet ir metodiškai – kitose mokyklose. Pradėjome normaliai finansuoti mokytojų padėjėjus darbui su specialiųjų poreikių vaikais. Mokyklos pagaliau pradeda tapti panašios į tas, kurios iš tikrųjų skirtos visiems.
Trečia – ugdome kūrybingumą. Visi norime, kad vaikai augtų kūrybingi, bet tai neatsitinka savaime. Kaip mokytis įdomiau, kelti klausimus, matyti reiškinius iš įvairių pusių – šiuos ir kitus dalykus vertiname rimtai, todėl mokyklose pradėjome kūrybingumo ugdymo programą.
Ketvirta – modernizuojame gamtos ir technologijų mokymą. Prieš kelis metus startavome su pagal Mičigano Technologijų instituto metodiką parengtų FabLab technologijų ir kūrybiškumo laboratorijų programa. Ne šiaip tiesiog įrengėme laboratorijas – mokyklos turėjo pademonstruoti norą ir galėjimą jas priimti ir pilnai išnaudoti. Pirmais metais tokių atsirado tik dešimt. Šiandien turime jau beveik pusę visų Vilniaus mokyklų. Gamtos mokslų laboratorijų atnaujinimas taip pat įsibėgėja. Turiu viziją, kad gamtos ir tikslieji mokslai pagaliau teiks vaikams ir mokytojams daug džiaugsmo. Ir panašu, kad tikrai jau vis labiau teikia.
Penkta – labai žemiškas reikalas – pradedame maitinti skaniau. Nedaug kas geruoju atsimena ar mini mokyklos maistą. Viešųjų pirkimų, painių maitinimo normų ir blogų tradicijų apsupta ši sritis ilgai nedžiugino. Todėl ypač džiaugiuosi keletoje mokyklų įvykusiu proveržiu. Ypač Jono Basanavičiaus progimnazijoje, kuri praėjo visus kryžiaus žygio kelius bylinėjantis su liūdnai pagarsėjusia įmone „Pontem“, ir pagaliau turi kokybišką, sveiką, demokratišką (taip, maitinimas ir toks gali būti) maitinimą moksleiviams.
Jei manote, kad jūsų mokykloje pokyčiai ateina per lėtai – kelkite šį klausimą mokyklų vadovams, nes galimybių Vilniuje daug ir jas tikrai galime išnaudoti.
Šešta – ISM studijų pagalba ugdome mokyklų vadovų lyderystę. Visi žinome, kad be gerų vadovų nebus gerų mokyklų, tai mums – nemažas iššūkis. Todėl pradėjome net kelias vadovų ugdymui skirtas programas. Jau anksčiau – patyrusių vadovų mentorystė jaunesniems, vadovų pavaduotojų programa. O štai ir nuo šios rugsėjo pirmosios 40 jau dirbančių ir būsimų Vilniaus mokyklų ir darželių vadovų pradeda savivaldybės finansuojamas švietimo lyderystės studijas ISM.
Septinta – į Vilniaus mokyklas aktyviai pritraukinėjame naujus mokytojus. Mokyklos atsinaujina, atsinaujina ir mokytojų kolektyvai. Augant mokinių skaičiui, augant vidutiniam mokytojų amžiui ir daliai jų paliekant mokyklas svarbu pritraukti naujų mokytojų. Vilniuje tai vyksta aktyviai bendradarbiaujant su programa „Renkuosi mokyti“, pakviečiant į pasirengimo programą mokytojus, turinčius diplomą, bet nedirbančius. Šiais mokslo metais 40 specialiai pasiruošusių mokytojų pradės dirbti Vilniaus mokyklose, bus organizuojamas palaikymas ir mokymai visiems pirmus metus dirbantiems mokytojams.
Štai kas tikrai džiugina Vilniaus švietimo srityje, ir štai koks kelias duos geriausius rezultatus.
Pokyčiai ateina tik dirbant kartu, tik tada, kai galime atsiremti į kūrybingus mokytojus, juos palaikančius vadovus ir rūpestingus tėvus. Jei manote, kad jūsų mokykloje pokyčiai ateina per lėtai – kelkite šį klausimą mokyklų vadovams, nes galimybių Vilniuje daug ir jas tikrai galime išnaudoti.
Be abejo, džiugina ir tai, kad sprendžiame tą iššūkį, kurį turi sėkmingi miestai, įskaitant ir Vilnių – kasmet gyventojų skaičius auga po 1 proc., todėl reikia naujų mokyklų, darželių, būstų. Džiaugiuosi, kad visa tai ir galime pasiūlyti.
Šiandien drąsiai visus sveikinu su artėjančia rugsėjo pirmąja. Mūsų vaikai auga mieste, kuris vis labiau jiems padeda tapti tikrai laisvomis, tikrai atsakingomis ir tikrai kūrybingomis ateičiai pasiruošusiomis asmenybėmis.
Remigijus Šimašius yra Vilniaus miesto meras.
