Dabar populiaru
Publikuota: 2013 spalio 18d. 18:01

Rimantas Jonas Dagys: Valdžiai gaila valstybės pinigų mūsų ateities pensijoms

Rimantas Jonas Dagys Nors viešojoje erdvėje pastaruoju metu pasipylė daug klaidinančios informacijos apie papildomą kaupimą senatvei, tačiau niekas nepasikeitė ir iki lapkričio 30 d. gyventojai turi apsispręsti, ar toliau kaups lėšas senatvei, ar pasikliaus vien tik valstybinio socialinio draudimo „Sodros“ sistema.

Deja, dabar valdančiųjų lyderiai ne tik kad nepadeda žmonėms susigaudyti esamoje situacijoje, bet ir visiškai iškreipia pačią kaupimo papildomai pensijos daliai esmę, paskleisdami jokiais skaičiavimais nepagrįstus mitus.

Pirmas mitas: neapsimoka papildomai draustis mažai uždirbantiems

Tai visiškai jokiais argumentais nepagrįstas teiginys. Pagal naująją kaupimo sistemą, nusprendusieji pervesti 1 proc. nuo savo pajamų kas mėnesį gaus ir valstybės dotaciją.

Pavyzdžiui, gaunantieji minimalų 1000 Lt atlyginimą kiekvieną mėnesį į kaupiamąją sąskaitą sumokės 10 Lt, o valstybė prie jų dar pridės 22 Lt. Ir taip kiekvienam, nusprendusiam skirti 1 proc. nuo savo pajamų papildomai pensijos daliai, valstybė kas mėnesį mokės po 22 Lt. Nuo kitų metų papildomai pensijos daliai bus skiriami 2 proc. nuo asmens pajamų, o valstybė prisidės mokėdama 44 Lt. Tėvams, auginantiems vaikus ir gaunantiems minimalų atlyginimą, valstybė mokės 44 Lt, o nuo kitų metų – 88 Lt.

Kur dar galima rasti tokią finansų instituciją, kai įnešti pinigai jums atneštų dividendus, jūsų įmokėtą sumą viršijančius du kartus?

Ši sąskaita yra paveldima, pinigai joje visą laiką kaupsis ir niekur nedings.

Net jeigu manytume, kad nebus investuojama sėkmingai ir sukauptų lėšų suma nedidės, kur dar galima rasti tokią finansų instituciją, kai įnešti pinigai jums atneštų dividendus, jūsų įmokėtą sumą viršijančius du kartus? Tokių palūkanų jūs negausite ir jokiame banke.

Man regis, net ir kvailiui turėtų būti aišku, kad kaupti papildomai pensijos daliai tikrai apsimoka. Atsisakydami tokios galimybės, atsisakytume valstybės siūlomų 16 tūkst. litų, kuriuos ji jums nori padovanoti. Būtent tiek susidarytų kaupiant papildomai pensijos daliai po 30 metų, net jeigu kaupiamieji fondai dirbtų visai be pelno.

Antras mitas: draustis neapsimoka tiems, kuriems pensinis amžius arčiausiai

Tarkime, kad jums liko 10 metų iki pensijos. Valstybė, jums papildomai draudžiantis, siūlo pridėti į jūsų paveldimą sąskaitą apie 5000 Lt. Kas galėtų pasakyti, kad tai neapsimoka? Nebent tas, kam ir milijonas nedaug! Turėčiau pažymėti, kad kaupimo sistemos rizikos daugėja, jeigu pradėsime prognozuoti ilgesnį laikotarpį.

Kalbėti apie mūsų valstybės ir užsienio bendrovių akcijas, apie ekonomikos situaciją Europoje ir pasaulyje po 30 metų labai sudėtinga. Visko gali atsitikti. Tačiau per artimiausius 10 metų vargu ar Europos Sąjungos, ar didžiosios pasaulio valstybės bankrutuos. Artimiausių 10 metų perspektyvoje galime lengviau prognozuoti ateitį.

Tarkime, kad jums liko 10 metų iki pensijos. Valstybė, jums papildomai draudžiantis, siūlo pridėti į jūsų paveldimą sąskaitą apie 5000 Lt. Kas galėtų pasakyti, kad tai neapsimoka?

Nusprendusiųjų pasilikti „Sodros“ sistemoje laukia irgi gana neapibrėžta situacija. ES dramatiškai sensta, dirbančiųjų ir nedirbančiųjų santykis keičiasi labai greitai. Po 30 metų ES santykis tarp dirbančiųjų ir pensininkų bus maždaug 1,7:1. Tai reiškia, kad mažiau nei du dirbantys žmonės turės išlaikyti vieną pensininką.

„Sodros“ sistema paremta solidariu pensijos mokėjimu, kai surenkami pinigai iš dirbančiųjų ir perskirstomi pensininkams. Ar jūs įsivaizduojate, kad taip senstant Europai bus kam mokėti dosnias pensijas? Gal Europa ir planuoja prisikviesti imigrantų, bet ar tie imigrantai iš trečiųjų šalių norės mokėti mums pensijas – irgi klausimas.

Visos su investicijomis susijusios sistemos turi rizikų, bet dabar atsisakyti kofinansavimo sistemos kaupiant papildomai pensijos daliai būtų visiškai neišmintinga. Tuo tarpu visų mūsų aukščiausių pareigūnų mėginimai sujaukti žmonių pasąmonę yra susieti su vienu dalyku – jiems tiesiog gaila valstybės pinigų mūsų ateities pensijoms, nes jas reikės mokėti iš valstybės biudžeto. Tuomet šių lėšų valdžia negalės išleisti abejotiniems projektėliams, programoms ar „žvakių fabrikėlių“ statyboms.

Rimantas Jonas Dagys yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min