Pasiekęs kulminaciją – 18,3 proc. – nedarbo lygis 2010 m. I pusm. pradėjo mažėti. Tačiau pokyčiai vyko labai vangiai – 2011 m. paskutinį ketvirtį nedarbas siekė 13,9 proc. Darbo rinka tradiciškai yra vienas inertiškiausių ekonomikos elementų.Prastėjant ekonomikos būklei, nedarbo lygis pradeda mažėti vėliausiai, tačiau ir atsigaunant ūkiui sprendimai dėl naujų darbuotojų poreikio priimami tik įsitikinus dėl sutvirtėjusių perspektyvų. Todėl labai nemaloniai nuteikė šių metų I ketv. duomenys, kai paaiškėjo, kad nedarbo lygis vėl padidėjo iki 14,5 proc. Panašu, kad darbdaviai lieka pakankamai atsargūs visos ekonomikos perspektyvų atžvilgiu.Atsižvelgiant į ribotus ūkio augimo horizontus, šie ir ateinantys metai darbo rinkai bus pakankami tik status quo išlaikyti, bet ne naujoms darbo vietoms kurti.
Nedarbo problemą, bent jau skaičių prasme, „padeda“ spręsti emigracijos reiškinys. Per 2010-2011 metus Lietuvą paliko daugiau nei 130 tūkst. gyventojų. Tai – daugiau nei per visą likusį laikotarpį nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Nesunku numanyti, kad tai sąlygojo gerokai pablogėjusi padėtis darbo rinkoje. Kaip parodė nesena gyventojų apklausa, 6 proc. lietuvių ketina greitai emigruoti, o 82 proc. emigravusiųjų neturėjo darbo metus ar ilgiau. Tačiau ir šis nedarbo mažėjimo mechanizmas pradeda šlubuoti – labiausiai lietuvių emigrantų anksčiau pamėgtų šalių Didžiosios Britanijos ir Airijos ekonomikos šiemet toli gražu ne klestės, tad ir čia darbo jėgos paklausa bus ribota.
Užimtumo perspektyvos kol kas neatrodo itin šviesios. Tebėra aktuali darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema, Lietuvoje pasireiškianti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Tai struktūrinis nedarbas, kuris buvo aktualus ir ekonominio pakilimo laikais. Darbo biržos duomenimis, 2012-aisiais kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų sąlygos darbo rinkoje skirsis. Pirmųjų stygius bus toliau jaučiamas, jie sulauks daugiausia darbo pasiūlymų ir jų darbo užmokestis turėtų didėti. Nekvalifikuota darbo jėga tokių sąlygų neturės, o tai slėgs bendrus darbo rinkos rodiklius, nes Darbo biržos skaičiavimais, du trečdaliai bedarbių darbo rinkoje būtent negali konkuruoti dėl nepakankamo pasirengimo.
Pagal sritis, daugiausia darbo vietų 2012 metais numatyta steigti paslaugų sektoriuje. Didžiausias poreikis bus jaučiamas tarp pardavimo, finansinės apskaitos, transporto, kompiuterijos ir medicinos profesijų specialistų. Pramonei šie metai vėl atneš išbandymų, ji pirmiausia pradėjo jausti vėl blėstančią plėtrą Vakarų Europoje.Tačiau būtent pramonėje ilgainiui turėtų akivaizdžiau atsiskleisti struktūrinio nedarbo problema. Daugiau nei pusė pramonės veikėjų susiduria su tinkamų darbuotojų trūkumu pradedant tekstilės, baigiant maisto pramonės sektoriumi. Minėtas problemas išspręsti gali tik rimti ir ilgalaikiai kompleksiniai sprendimai, turintys prasidėti dar švietimo sistemoje. Vertėtų apsvarstyti, ar tikrai reikalinga esama aukštojo mokslo mokyklų gausa, užuot investavus į tikrai kokybišką profesinį rengimą. Toliau turėtų sekti tinkamas investicijų skatinimas srityse, kur Lietuva galėtų kurti pridėtinę vertę ir būti konkurencinga užsienio rinkose. Tokių sričių šaliai kol kas trūksta, o tik taip iš esmės išspręsime ne tik ilgalaikio nedarbo problemas, bet ir sulaikysime emigraciją.
Banko „Finasta“ vyr. eonomistė Rūta Medaiskytė
