Svarbiausias įvykis – parodomosios viršininko ir pavaldinio muštynės Žemės ūkio ministerijoje.Tylioji ministrė V.Baltraitienė įvykdė perversmą Lietuvos klerkų gyvenime.
Tai be reikalo, ponai, piktinamės augančia valstybinių biurokratų armija, be reikalo linksniuojame, kad vienas realiai dirbantis išlaiko penkis biudžetininkus. Nuo dabar viskas bus kitaip – nuo dabar kiekvienas klerkas jaus virš galvos „Baltraitienės kalaviją“.
Nestums laiko feisbuke ar šešiskart per dieną gerdamas kavą, ar bėgdamas kas pusvalandį parūkyti, net ir anksčiau iš darbo eis apsidairydamas ar į mokymus-atostogas ir į komandiruotes-atostogas užsirašinės pagalvodamas, net į nekenčiamų piliečių laiškus atsakinės dėmesingiau, mandagiau ir nelaukdamas „trisdešimties darbo dienų“ termino.
Nes nuo dabar klerkas žinos – nepadarei laiku, nusižengei nurodymams, pavėlavai ar primalei šūdo – gali gauti į ausį nuo tiesioginio viršininko, o tas, matyt, dar nuo viršesnio viršininko.
Tik, aišku, dar ne iki galo nušlifuoti naujos praktikos niuansai. Pvz., ar viceministrui, esant reikalui, duos į ausį pats ministras ar bus koks „personalo santykių eksperto“ etatas tam reikalui. O ministrui nuo ko grėstų gauti į ausį? O premjerui? O prezidentui? Bet tai – detalės. Svarbiausia, kad visas biurokratinės armijos darbas dabar vyks sparčiau, produktyviau ir atraktyviau. Kaip visada – VARDAN TOS LIETUVOS, be abejo.
