Bet kas atrodo logiška ir racionalu dėdės sode, Lietuvoje tampa neįmenamom ir susipynusiom mįslėm. Atrodytų, kad visi didžiausi projektai valstybėje vykdomi tam, kad valstybės piliečiams būtų geriau, pigiau, patogiau ir t.t. Apie tai skelbia ir visų rinkimuose dalyvavusių partijų programos ir ideologai. Bet štai pirma mįslė. Elektrėnų elektrinėje pastatomas naujas energetinis blokas, kurio naudingumo koeficientas beveik dvigubai geresnis nei senųjų, galingumas milžiniškas, atrodytu puiku, štai elektrą pagaminti bus pigiau, atpigs elektra vartotojams ir visos su tuo susijusios prekės ir paslaugos. Betgi Energetikos ministerija iškart užbraukia tokias viltis, pareikšdama, kad naujojo bloko įvedimas įtakos elektros energijos kainoms neturės. Kaipgi čia? Kam tuomet reikėjo investuoti milijardą litų, jei niekas nesikeičia, o jei keisis, tai tik brangs?
Štai mįslė antra – nors visi sukasi kaip išmanydami, siekdami išvengti pjaunančio dujų kainų peilio ir dujų vartojimas akivaizdžiai mažėja, Lietuva statosi gamtinių dujų terminalą. Brangiau, sudėtingiau ir komplikuočiau nei siūlė kaimynai latviai. Statome savą, mūsų terminalą, kaip sakė A.Čekuolis. Tai turėtų užtikrinti mūsų energetinę nepriklausomybę, o svarbiausia turėtume išvengti demoniško „Gazpromo“ diktato ir monopolijos – turėtų būti mažesnės dujų kainos. Puikūs planai, bet staiga – vėlgi Energetikos ministerijos žinia – dujos brangs jau nuo kito mėnesio, nes prisidės dujų terminalo tarifas.
Tai kam tas dujų terminalas, jei dar nepradėjus jo statyti jau dujos brangsta. O jį pastačius turbūt atsiras terminalo aptarnavimo, priežiūros, remonto, dažymo ir kitokie mokesčiai. Tai kam mums tokios milžiniškos išlaidos, jei iš to jokios naudos? Ir mįslė trečia – šiemet švelni vasara subrandino rekordinį grūdų derlių. Atrodo, vėl gerovė žmonėms – atpigs duona, blynai ir keksai. Bet vėl nieko to neatsitinka, o žemdirbiai spaudoj net keiksnoja ta nelemtą derlių, nes vieni rūpesčiai, pasirodo.
Tokių mįslių užmenama kasdien ir daug – užėjus į parduotuvę, į kavinę, užsukus įsipilti degalų, jau nekalbant apie politikų kalbas. Tik – jei mano dėdė turėjo atsakymus ir argumentus, kai kalba užeidavo apie jo sodo namelio krosnį, tai vis dažniau Lietuvoje tokias mįsles įminti niekas net nesivargina. Kaip stebuklinėje pasakoje kažkokiai burtų lazdelei mostelėjus ima ir atsitinka naujos mįslės verti nutikimai, atrodytų prieštaraujantys ir logikai, ir sveikam protui. Ir , kas keista, nelabai kam įdomu kas gi mosuoja ta burtų lazdele. Lietuva, kaip nusenęs arklys, vis labiau grimzta į apatiją ir susitaikėliškumą. Kas turėtų atsitikti, kad Lietuva nubustų? Na naujausi rinkimai, tikrai ne tas veiksnys.
