Algos valstybės sektoriuje sumažėjo daugiau, 5,9 procento, bet jų dydis beveik 200 litų lenkia privatų sektorių – (atitinkamai 2318,8 ir 2111,2 lito).
Kadangi valstybė yra priversta taupyti, nes nesurenka planuotų biudžeto pajamų, taupymas ir algų mažėjimas vis labiau palies viešąjį sektorių. Augantis nedarbas taip pat mažins darbuotojų, dirbančių privačiame sektoriuje, derybines galimybes ir vers taikstytis su mažesniu atlygiu. Dalis verslininkų tokiomis sąlygomis taip pat bus linkę grįžti prie „vokelių“ praktikos. T.y. verslininkai dalį atlyginimo mokės grynais, ir taip taupys valstybės ir darbuotojo sąskaita.
Tačiau taip, nors ir skausmingai, atstatomas Lietuvos verslo konkurencingumas. Verslininkai galėdami pigiau gaminti prekes gali tikėtis gauti užsakymų tiek vidaus, tiek užsienio rinkoje. Nors apkarpytos algos silpnina ir gyventojų perkamąją galią, tai savo ruožtu turėtų sumažinti ir kainas parduotuvėse.
Viltis – eksporto sektorius
Kadangi mūsų šalis yra maža, neturime sukaupę didelių finansinių išteklių ir negalime tokiu mastu paskatinti savo vidaus rinkos kaip tai daro JAV ar didžiosios ES valstybės, didžiausias ekonomikos atsigavimo viltis reikia sieti su į eksportą orientuotais sektoriais.
Krizės sunkumai verčia verslą organizuoti veiklą efektyviau, darbuotojus siekti naujų įgūdžių, o valdžiai tvarkytis taupiau. Mūsų ekonomikos lankstumas leidžia tikėtis, kad galiausiai iš krizės Lietuva pakils sustiprėjusi.
