-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Vidmantas Žiemelis: Ar „Hitachi“ rūpi Lietuvos gerovė?

Lietuvos Vyriausybė ir Energetikos ministerija nelinkusi atskleisti visuomenei reikalingos informacijos, todėl Seimo iniciatyvinės grupės vardu kreipiausi į „Hitachi“, koorporaciją, taip pat kaimyninių Baltijos valstybių vyriausybes prašydamas pateikti svarbiausius duomenis apie Visagino atominės elektrinės projektą ir realius ketinimus į jį investuoti.
Temos: 1 Energetika

Kaip referendumo dėl VAE koordinatorius, paraginau šios kompanijos prezidentą pradėti atvirą dialogą ir užtikrinti valstybės vienų metų biudžeto dydžio projekto organizavimo skaidrumą. Mes turime teisę bent žinoti kada buvo pagamintas ir kiek kainuos numatytas atominis reaktorius bei jo transportavimas, kiek realiai  ketina investuoti pati „Hitachi“.

Taip pat prašome informuoti ar vietoje dabar proteguojamo vieno galingo reaktoriaus (kurio analogai patyrė avariją pačioje Japonijoje), „Hitachi“ galėtų pagaminti ir pasiūlyti Lietuvai du mažesnio  galingumo reaktorius. Ypač svarbu, kiek dabartinėmis kainomis suplanuotame reaktoriuje kainuotų gaminama elektros energija  įvertinant visas sąnaudas, įskaitant amortizacinius kaštus ir investuoto kapitalo palūkanas, taip pat už kiek  planuojama pasiūlyti VAE pagamintą energiją prekybai dabar veikiančioje „Nord Pool Spot“ elektros biržoje.

Būtų naivu tikėtis, kad privačiai „Hitachi“ Lietuva rūpi labiau, negu korporacijos interesai ar  kaimyninė valstybė pasirūpins mūsų piliečių gerove. Todėl Japonijos verslininkai neturėtų dėtis nustebę dėl Lietuvoje organizuojamo referendumo, kai šios koorporacijos JAV atšakos vienas iš vadovų abejoja VAE projekto investicine sėkme, o pačioje Japonijoje visuomenė sukilusi prieš atomines jėgaines. Sulaukus atsakymų, šalies piliečiams bus lengviau referendume apsispręsti dėl  „amžiaus“ projekto naudos ar žalos Lietuvai bei išsiaiškinti tikrasias VAE iniciatorių ir interesų grupių intencijas.

Būtų naivu tikėtis, kad privačiai „Hitachi“ Lietuva rūpi labiau, negu korporacijos interesai ar  kaimyninė valstybė pasirūpins mūsų piliečių gerove.

Lietuvos visuomenė iki referendumo privalo sulaukti Latvijos bei Estijos pozicijos dėl dalyvavimo VAE projekte. Bet estų ir latvių politikai iki šiol dviprasmiškai tyli, o jiems advokatauti nesėkmingai bando pati Lietuvos vyriausybė. Beje Latvijos mokslų akademijos prezidento Juris Ekmanis nuomone, VAE projektas yra abejotina investicija, ekonomiškai nenaudinga, kuri Latvijai gal būt duotų pajamas  tik po 2040 metų ( Latvijai  investavus 1 milijardą latų).   Dėl to kreipiausi ir į šių kaimyninių valsybių atsakingus ministrus, prašydamas informuoti apie jų realius investicinius ketinimus.

Vykdydamas referendumo koordinatoriaus pareigas, raginu šalies Energetikos ministrą ir Vyriausybės vadovus visuomenei pateikti objektyvius duomenis apie VAE projektą: kiek kainuos elektra, kaip ketinama užtikrinti čia pagamintos brangesnės energijos konkurencingumą laisvoje elektros biržoje, kur prekiaujama pigesne elektra, ar vyriausybės nariai gali garantuoti už šio pavojingo projekto sėkmę, kiek milijardų kainuos  radioaktyviųjų  atliekų   laidojimas. Taip pat lauktume objektyvaus vertinimo kas yra svarbiau energetinei nepriklausomybei: ar elektros ir dujų jungtys su Šiaurės ir Vakarų Europos tinklais, kurie leistų Lietuvai prieiti prie pigesnių energetinių šaltinių, ar dar vienos brangios ir perteklinės elektrinės statyba.

Primenu valdančiosios TS-LKD 2008 metų rinkiminės programos energetinės dalies (119-120 psl.) nuostatą, jog pastačius 1350 MW galingumo reaktorių, Lietuva būtų ilgiems dešimtmečiams pririšta prie Rusijos elektros energetinės sistemos, be kurios šis monstras, ekspertų nuomonė, savarankiškai ir stabiliai negalėtų dirbti. Šalies elektros sistema nepajėgtų užtikrinti tokio galingumo reaktoriaus momentinio rezervavimo (pirmojo rezervo), negalėtų tikėtis sinchronizuoto darbo su kontinentinės Europos tinklais. Todėl Vyriausybė privalo pateikti aiškų atsakymą ar ji ketina realiai atsiskirti nuo Rusijos energetinės monopolijos.

Demokratinės šalies (jei dar tokioje gyvename) piliečiai taip pat turi teisę sulaukti aiškių atsakymų į Vyriausybės nuslėptame Europos komisijos laiške išdėstytas pastabas, kuriose abejojama VAE ekonomine nauda ir gebėjimu atlaikyti didžiulę finansinę naštą bei atkreipiamas dėmesys į  deramai neatliktą reaktoriaus saugumo patikrą.

Specialistų nuomone, didelio skirtumo tarp uždarytos Ignalinos AE ir numatomo VAE  reaktorių nėra: reaktoriaus galia panaši, statomas į tą pačią vietą, šaldomas to paties Drukščių ežero vandeniu, prijungiamas tais pačiais laidais prie Rusijos vieningos elektros energetinės sistemos IPS/UPS valdymo centro Maskvoje. Tiek rusiški, tiek japoniški reaktoriai turi didelę avarijų patirtį, todėl saugumo prasme didelio skirtumo nėra . 

Daugelis šalies piliečių pagrįstai nerimauja, jog statydama vieną galingą 1350 MW reaktorių, dabartinė šalies vyriausybė įgyvendina dar sovietiniais laikais užsibrėžtą Rusijos tikslą išlaikyti Lietuvos vartotojus  Rusijos elektros energijos tinkle. Dar didesnė žala tektų Lietuvai, jei  Rusijai naudinga VAE būtų statoma už mūsų piliečių milijardus, keliant pavojų valstybės finansiniam stabilumui.

V.Žiemelis yra Seimo Krikščionių frakcijos seniūnas.
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius